Leon Somov & Jazzu albumo "Score" pristatymas

Spalio 21-22 dienomis muzikos klube "Tamsta" buvo pristatytas naujas Leon Somov ir Jazzu kūdikis vardu "Score". Na, galiu pasakyti tik "man patiko".

Atlikėjai auga tiesiog akyse (o gal reikėtų sakyti ausyse?). Antrajame albume pristatyti muzikiniai kūriniai, rodos, brandesni, prieš išleidžiant savarankiškam gyvenimui paauginti. Išlaikyti, kaip ir geras vynas.

Nedrįstu teigti, kad buvo visiškas anšlagas. Salėje susirinkę žmogučiai įdėję truputį pastangų sugebėjo net lengvai pasišokti. Bet žmonių tikrai buvo daug. Ir įvairių. Net Juozuko dubleris buvo. Ir pats Juozas apsilankė, nors darbų tikriausiai netrūksta likus mažiau nei savaitei iki naujos kolekcijos pristatymo. Bet iš kitos pusės žiūrint... gal ir logiška. Kolegos, visgi. Projekte "XYZ" sėkmingai bendradarbiavo. Buvo ir daugiau puikiai žinomų žmonių (jeigu netyčia neapsipažinau): G.Martirosianaitė, L.Rasutis, Giedrė ir EMPTI, I.Šimukauskienė ir kt.

Pati Jazzu vienareikšmiškai buvo vakaro karalienė. Kostiumus dalinai keitė net keletą kartų tiesiog scenoje. Ji atrodė tikrai įspūdingai. Netradicinio kirpimo švarkai gal net šiek tiek priminė man Lady Gaga.

Taigi, puikus vakaras su labai gera muzika. Atlikėjai atrodė labai nuoširdūs. Ir tokie tikriausiai buvo, nes vienos dainos (berods "Song About Love") atlikėja nesugebėjo užbaigti - susigraudino. Ačiū Justei už nuoširdumą ir jos kuriamą tokią ausiai mielą muziką.

Orgazmus Lounge (O-Lounge)

Spalio 21 d. Vilniuje duris atvėrė naujas lounge stiliaus restoranas (gal klubas ar baras turėtų būt?). Iš principo... visiška nuostabybė.

Žmonės, kurie linkę po darbo užeiti kažkur taurei vyno, ramiai pabendrauti visiškai neįpareigojančioj aplinkoj, manau, taps nuolatiniais šios vietos lankytojais. O pavadinimas viečikės irgi neprastas. "Orgazmus lounge". Manote, kad labai daug pasakantis ir pernelyg garsiai šaukiantis? Klystate. Netgi padavėjos aprengtos labai kukliai, tvarkngai ir nė trupučio vulgarumo. Aišku, gerą vaizduotę turintys vyrai visko gali prisigalvoti matydami merginas kone mokinukių aprangom. Bet.

Restorano interjeras puikiai atitinka lounge stilistiką. Dominuoja raudonos, baltos ir juodos spalvų bei jų atspalvių derinys. Vienas didžiausią įspūdį palikęs interjero sprendimas - įmontuoti keli ekranai. Tik ten ne muzikinis ar sporto kanalas paleistas. Iš pradžių pastebėjau kažkaip keistai apšviestas, pernelyg ryškias nuotraukas. Bet geriau įsižiūrėjus pamačiau, kad virš ežero rūkas palengva sklinda. Ir tik pažvelgus n-tąjį kartą į ekranus galutinai susivokiau, kad ten ne kokia kompiuterinė grafika, o paprasčiausiai filmuota medžiaga paleista. Labai vykęs sumanymas.

Taigi, labai jauki aplinka, gera muzika ir patogi vieta sąlygoja tobulą derinį sielos atgaivai šaltą rudens vakarą po sunkios darbo dienos.

"Valgyk Melskis Mylėk" "Multikino" atidaryme

Spalio 8 dieną oficialiai PC „Ozas“ buvo atidarytas naujas kino teatras – „Multikinas“. Labai gražus vakaras buvo. Ir šeimininkai vaišingi. Vienintelis pageidavimas svečiams – turėti „ružavą“ akcentą. Akivaizdu, dėl to, kad kino centro logotipo spalva tokia pat.

Taigi, visi susirinkusieji buvo vaišinami putojančiu vynu. Iš pradžių. Laukti kino starto tikrai neprailgo. Norintys pabendrauti galėjo patogiai įsitaisyti foje. O kiek labiau nekantraujančius vakaro vedėjas Jogaila Morkūnas pakvietė užeiti į didžiąją kino salę – ten svečiai turėjo galimybę pamatyti „žiauriai geros grupės iš užsienio“ - „Saulės kliošo“ - koncertą.

Kaip ir priklauso tokia proga teko išklausyti kelių neilgų kalbų bei geriausių linkėjimų sėkmingai veikti. Taip pat ne paslaptis, kad buvo simboliškai perkirpta juosta. O po oficialiosios dalies ir garso bei vaizdo įrangos ir kėdžių su daug vietos kojoms išgyrimo nepavyko apsieiti be filmo peržiūros. Žinoma, tuo pačiu turėjom puikią progą įsitikinti, kad teatro vadovai ne veltui liaupsina savo „kūdikį“.

Kino centro pristatymui buvo pasirinktas š.m. statybos filmas „Valgyk Melskis Mylėk“ („Eat Pray Love“). Filmas... moteriškas. Kino teatro, ko gero, nevertas. Bet pasižiūrėti susėdus su draugėmis, atsidarius butelį vyno, labai patarčiau. Filmas tarytum sudėliotas iš trijų dalių, kurių kiekvienos temą puikiai išduoda pavadinimas. Bendrai filmą vertinčiau 7/10. Ir... pasiūlymas prieš žiūrint – pavalgykit arba pasigaminkit ką nors ką galėtumėt kramsnoti filmo metu. Nes ten toookių vaizdų parodė, kad seilė tįst kone pradėjo.

O po tokio filmo, kai dauguma tikriausiai pasijautė gerokai išbadėję, visi vakaro svečiai buvo vaišinami itališkais užkandžiais ir vynu. Ir ko tik ten nebuvo... Pyragėliai su lašišų kremu, krevetės, vaisių, sūrių vėrinukai, picos gabalėliai, bandelės su tunu bei vytintu kumpiu... Niam.

Smagus vakaras buvo. Daug žinomų žmonių, gera muzika, filmas, skanus vynas ir dar gardesni užkandžiai. Ir ko daugiau paprastą ketvirtadienio vakarą žmogus gali norėti?

"Dialogai". Gyčio Ivanausko teatro premjera.

Spektaklis tiesiog puikus. Kai gavau pasiūlymą apsilankyti pasijutau net truputį nejaukiai. Gal,tiksliau, kiek nedrąsiai. Paprasčiausiai nežinojau ko galiu tikėtis. Ar tai bus visiškai "šiza", ar tik truputį. Ir žinot... visiškai be reikalo jaudinausi.

Spektaklis buvo rodomas "Menų spaustuvėje". Kadangi į vietą atvykau beveik pusvalanduku anksčiau nei reikėjo, sumąsčiau išgerti kavos. Dar prieš užeidama vidun. O įėjus būtent kava visi svečiai ir buvo vaišinami. Iš pradžių irgi pamąsčiau kodėl, bet viskas paaiškėjo spektakliui prasidėjus. Vaišinimas kava buvo akivaizdi užuomina į tolimesnę vakaro eigą. Tai buvo tarsi įvadas į vėliau papasakotą istoriją.

Taigi, scenoje dvi moterys. Dvi draugės, gurkšnojančios kavą. Prisimenančios. Svajojančios. Jos - auksinės žuvelės, išpildžiusios tris žiūrovų norus: jos tapo Naujų metų švente, undinėlėmis ir karvutėmis. Taip savotiškai.
Tobula plastika, puikūs kostiumai. Dar įspūdingesnė emocionalumo atžvilgiu scenografija.

Palengva, niekur neskubant, tačiau labai painiai pereinama prie pagrindinės spektaklio idėjos - moteris yra visagalė (?). Ne, ne tiesiogine prasme. Tačiau, pasitelkus vaizduotę, prie jos prijungus prisiminimus moteris per keletą akimirkų gali tapti bet kuo - undine, maža mergaite, švente, aistringa ar net agresyvia moterimi, pasakos personažu ir net vyru.

Žiūrovui tarytum primenamas gyvenimas nuo gimimo iki dabarties. Mamos jubiliejus su "gauja" tetų ir dėdžių, vaikiška meilė, mokyklos suolas, pirma aistringa naktis. Ir viskas taip susipina, kad išėjęs esi priverstas susimąstyti "o kaip buvo man? Koks aš esu? Kas yra laimė?"

O čia ir vėl galima mintimis sugrįžti į spektaklio pradžią. Dvi draugės gurkšnoja kavą. Ir savo mintyse jos - visagalės.