Kūlverstuko namuose

Adatinė-riešinė

2011-10-21T19:10:00.000+03:00

Tęsiu savo smulkių siuvimo projektukų pristatymą. Šį kartą - jau išbandyta puiki pagalbininkė - riešinė. Ne paprasta, o "tiuninguota". Ir ne karoliukais išdabinta, kaip jau tapo įprasta.
Tai paprasčiausia ant riešo užsegama adatinė. Labai paranki, jeigu lyginti ar daigstyti iškarpų tenka eiti į kitą kambarį. Išgražint labai tikrai nesistengiau - panaudojau turimas medžiagos atraižas. Štai kaip gavosi:

Dryžuota diena

2011-10-20T21:21:00.000+03:00

Nusipirkau truputį perilgas dryžuotas kelnes. Žemiem žmonėm taip dažnai būna. Ir, eilinį kartą, teko lenkt. Čia jau galiu pasidžiaugti, kad nebereikia nešt į siuvyklą ar duoti mamai tą atlikt už mane. Tokią "sudėtingą operaciją" kaip kelnių palenkimas jau ir pati sugebu :) Taigi, apsirengiau, pasimatavau, nukirpau, palenkiau, apsiuvau.

Ir aš nebūčiau aš, jeigu nesumąstyčiau kur panaudot tuos nukirptus galus. Kartais (gal net dažnai) mintyse keikiu save dėl priimtų panašių sprendimų neišmesti kažko, ko tikrai gyvenime laikyt nereikia. Bet šį kartą tikrai labai neblogai viskas gavosi. Iš vienos klešnės liekanų jau pagamintas aksesuaras plaukams. Iš antros kažkada greitu metu turėtų užgimti sagė.

Mobis Dikas

2011-10-19T22:11:00.001+03:00

Jau kažkuriam ankstesniam įraše esu minėjusi, kad noriu išmokti siūti. Taip imti ir siūti kokį drabužį man pernelyg sudėtinga - iškarpos gražios nesigauna, siūlės tobulai tiesios irgi. Tai primąsčiau visokių smulkių siuvimo projektukų. Vienas jų - Mobis Dikas. Taip taip... truputį piktas atrodo. Čia dėl to, kad pati iškarpas galvojau ir kažkaip nenumačiau, kad surauktom "lūpom" banginiukas gausis. Vienok, visai mielas. Bus dovanų jauniausiam giminės vyrui. Tai va. Pasidalint noriu ir bent trumpą šypsnį sukelt.

Vegetariškas troškinys kinietiškai

2011-10-12T18:44:00.004+03:00

Turiu planą keisti gyvenamąją vietą, tad nusprendžiau apmažinti turimo negreit gendančio maisto kiekius - kad mažiau daiktų perkraustyt reiktų. "Sauso davinio" spintelėj aptikau sojų faršo. Nuosprendis: pasigaminti vegetarišką troškinį (tarkim, kad kinietiškai). 4-5 porcijom sunaudojau:

Nepilną pokelį sojų faršo,
2 žalias paprikas,
3 dideles morkas,
2 svogūnus,
150 g ryžių,
1 marinuotą čili pipirą.

Padažą gaminau iš sojų padažo, pomidorų padažo, 0,5 citrinos, trupučio tarkuotos imbiero šaknies, 2 šaukštų medaus. Proporcijas reiktų koreguoti pagal asmeninį skonį ;)

1 žingsnis. Pasūdytame vandenyje išviriau sojų faršą.
2 žingsnis. Sudėjau padažui reikalingus ingredientus, šliūkštelėjau virinto vandens ir labai gerai išmaišiau.
3 žingnis. Į padažą sudėjau faršą, paprikas, morkas, svogūnus, čili. Palikau troškintis uždengtame puode. Karts nuo karto pamaišiau.
4 žingnis. Kol troškinosi soja su daržovėmis išviriau ryžius.
5 žingnis. Į troškinį įmaišiau ryžius ir dar patroškinau 5 minutes.

Jei gaminčiau valgymui iš karto, o ne "rytojaus pietums", tai ryžius patiekčiau atskirai. Ko gero, į troškinį dar įberčiau žemės riešutų, nes jie visai tinka.

Skanaus!

Trupininis

2011-10-09T00:50:00.003+03:00

Kažkada gaminau trupininį pyragą. Tikrai neprisimenu kur radau receptą. Autorystės sau neprisiimu, tiesiog noriu pasidalinti, nes gavosi labai neblogai. Prireikė:

2 stiklinių cukraus,
200 g grietinės,
4 kiaušinių,
6 stiklinių miltų,
200 g sviesto,
1 stiklinės uogienės,
kepimo miltelių, druskos, vanilinio cukraus.

1. Sviestą dedame į puodą ir tirpiname, sumaišome su cukrumi.
2. Sudedam grietinę, kepimo miltelius (porą arbatinių šaukštelių), druską (pusę arbatinio šukštelio).
3. Į gautą masę dedame kiaušinių trynius, o baltymus padedame į šaldytuvą. Viską gerai sumaišome ir dedame miltus. Miltų dedame tiek, kad tešla pasidarytų biri, suliptų trupinukais. Todėl miltų kiekis čia nurodytas tik apytikslis. Gali prireikti mažiau, o gali ir daugiau.
4. Šiek tiek pašildome kepimo formą ir ištepame ją sviestu arba aliejumi. Dedame maždaug pusę trupinių (aš paprastai dedu 3/4) ir juos aptepame uogiene. Ant viršaus sudedame likusius trupinius.
Pyragą reikėtų kepti vidutinio karštumo orkaitėje apie 40 minučių. Kai pyragas pradės gelsti, užtepkite viršų gerai išplaktais su vaniliniu cukrumi baltymais. Ant viršaus galima užbarstyti pamirkytų razinų, aguonų, smulkintų riešutų ar kokoso drožlių.

Skanaus!

Adatinė

2011-10-07T20:52:00.003+03:00

Sveiki,

vis prisižiūriu įvairių grožybių internete ir užsimanau išbandyt pati. Šį kartą pabandžiau pasidaryti adatinę. As always - pirmas blynas. Artimai ateičiai yra planų išvaizdesnį ir kokybiškesnį variantą išbandyt. Ši adatinė - pirmo bandymo dirbti su karštų klijų pistoletu rezultatas. Basic Idea - iš šio video: http://www.youtube.com/watch?v=w6l6aDG2SsM

Štai kaip man gavosi pirmasis variantas:

Susitvarkiau juosteles!!!

2011-10-03T21:51:00.005+03:00

Sveiki,

pagaliau sumąsčiau kaip susitvarkyti turimas juosteles. Viskas LABAI paprasta. Tereikia kartono, skylamušio ir žirklių.

1. Aš panaudojau kartoną, kuris būna įdėtas pėdkelnių pakuotėje :) Taigi, išsikerpam reikiamo dydžio pagrindą ir "pramušam" porą pagrindinių skylių - jos bus panaudotos kortelių surišimui.

2. Atsižvelgiant į juostelių plotį pramušam skyles (arba po kelias skyles vieną šalia kitos, kad būtų plačiau). Tada įkerpam truputį ir užsukam turimas juosteles. Jeigu juostelės labai ilgos, galima apvynioti po vieną kartą, kad turėtumėte visus pavyzdžius vienoje vietoje - tokiu atveju bus patogu pasižiūrėti kokių juostelių turite.

Dabar siūnant ar šiaip kokiais rankdarbiais užsiiminėjant nebereikės iškratyti viso maišelio ir kiekvieną kartą atsikirai juostelių susukinėt bei į tą patį maišelį dėt :)

Gražių darbelių ;)

Trinta cukinijų sriuba

2011-08-11T00:15:00.002+03:00

Šiandien viriau trintą cukinijų sriubukę. Jau tokia skani gavosi, kad negaliu apsakyt. O paprastumas recepto... Visam puodui (kokiom 4-5 porcijom) prireikė:

0,5 cukinijos,
2 didelių bulvių,
3 svogūnų,
4 pomidorų,
1 marinuoto čili pipiriuko,
kiaulienos sprandinės (nežinau kiek ten buvo, nelabai didelis gabalas. Įtariu, apie 200 g),
prieskonių.

Labai tingėjosi kažką rimto gamintis, tai nusprendžiau išbandyt trintą "cukinijienę". Sumečiau visas kiek pasmulkintas daržoves į puodą su nedideliu kiekiu vandens (tiek, kad daugiau ar mažiau apsemtų). Keptuvėj apkepinau mėsytę. Išvirusias daržoves sutryniau, sudėjau mėsytę ir prieskonius (šiek tiek druskos, j. pipirų, mairūno, maltų lauro lapų, bazilikų). Viską gerai išmaišiau ir dar paviriau apie 10 minučių. Fantastika!!! Greita, mažai darbo ir beprotiškai skanu ;)

Rožytės iš juostelių

2011-08-03T15:27:00.006+03:00

Vakar apturėjau labai puikią popietę, skirtą smulkiesiems rankdarbiams. Neseniai nusipirkau karštų klijų pistoletą, tai labai knietėjo išbandyti. Tokių rožyčių techniką jau senokai buvau nužiūrėjus internete. Bandžiau siūti - įmanoma, bet man sudėtinga plokščias gėles padaryti. O štai naudojant karštus klijus - paprasta kaip 2x2. Pagaminusi gėlytes apačiose priklijavau segtukus - dabar turiu puikią naują plaukų aksesuarų kolekciją. (Nuotraukos darytos telefonu, tai kokybė ne pati aukščiausia).

Česnakiniai pomidorai

2011-07-28T13:34:00.005+03:00

Pirmą kartą bandžiau farširuoti pomidorus. Čia tokį paprastą variantą sumąsčiau, bet prie apkepėlės labai tiko. Ir atrodė visai gražiai.

Prireikė:
4 gerai sunokusių pomidorų,
4 skiltelių česnako,
1 avokado,
fermentinio sūrio,
prieskonių.

Pomidorų viršūnes nupjoviau (tą pusę, kur kotelis laikosi. Bet turbūt reiktų atvirkščiai daryt - tada stabiliau pomidoras laikytųsi lėkštėj). Atsargiai išpjausčiau vidų. Iš pomidorų išskobtą mėsą susmulkinau ir sumaišiau su kapotais česnakais, fermentiniu sūriu, avokadu, bazilikais, druska, j.pipirais. Gautą masę sudėjau atgal į pomidorus ir vuolia. Kitą kartą bandysiu pridėti ir virto kiaušinio, nes akivaizdu, kad gerai derės skonis.

Apkepėlę, kaip ir įprasta, dariau sluoksniuotą. Tik šį kartą net ir prieskonius sluoksniavau:

-bulvės, kmynai, bazilikai,
-svogūnai, truputis grietinės ir j.pipirų,
-česnakai (taip nepagailint),
-kiaulienos nugarinės gabalėliai. Kadangi iš vakaro įsūdžiau, kitur druskos nebedėjau. Kiekvieną gabalėlį įpjovus įkišau po pusę skiltelės česnako. Pasirodė, kad sprendimas teisingas buvo. Mėsytę barsčiau bazilikais, j.pipirais, kalendra,
-morkos, pjaustytos šiaudeliais. ant viršaus pora šaukštų grietinės, mairūnai, raudonėlis. Viskas lengvai nupilama virintu vandeniu, kad gražiai viskas troškintųsi,
-įpusėjus kepti ant viršaus papildomai uždėjau pomidoro.

Kaip visada neišvaizdu, bet mama čepsėjo ir galvą lingavo valgydama (bet aš šito nesakiau). Žodžiu, kai iš savų daržovių darai tai sveika turėtų būt iki negalėjimo. Ir pigu. Einu kartot dozės :D

Gaivios salotos su kiaušiniu

2011-07-28T13:13:00.003+03:00

Tęsiu laidų ciklą "Gaminu iš visko, ką randu šaldytuve" :D

Šį kartą mėgavomės gaiviomis, tačiau tikrai sočiomis salotomis.

Prireikė:
1/4 šviežio kopūsto,
1 svogūno,
3 nemažų pomidorų,
3 kiaušinių,
šiek tiek fermentinio sūrio,
prieskonių

Pagaminti paprasčiau turbūt ir neįmanoma. Kol pjausčiau daržoves kiaušiniai spėjo išvirti. Susmulkinau kiaušinius ir sūrį, viską sumečiau į bendrą indą. Pridėjau prieskonių (bazilikų, j.pipirų), išspaudžiau citrinos sulčių, apšlaksčiau alyvuogių aliejumi. Viską išmaišiau ir "niam".

Kiaulienos nugarinės troškinys

2011-07-28T03:35:00.006+03:00

Atostogų pas tėvus metu savo noru įsipareigojau gaminti šeimai pietus. Pirmasis užsakymas buvo maždaug toks: dukryte, yra mėsytės, daržovių visokių, padaryk kokį troškinuką. Na nejaugi aš galėčiau neišpildyti tokio paprasto mamos noro? Taigi, gaminau patį paprasčiausią variantą - dedu ko yra šaldytuve. Man prireikė:

Mėsos paruošimui: kiaulienos nugarinės, sojų padažo, 2 svogūnų, prieskonių, šlakelio alyvuogių aliejaus.
Šviežių daržovių: 1 paprikos, 1 brokolio, 1 žiedinio kopūsto, 1 st. žirnių, 3 š. grietinės, prieskonių.
Garnyrui: 100 g ryžių (berods laukinių).

1. Mėsytę supjausčiau nedideliais pailgais gabaliukais ir "pamasažavau" su sojų padažu, bazilikais bei kalendra. Palikau pasimarinuoti max valandai.
2. Kol mėsa parinavosi pasiruošiau daržoves: išgliaudžiau žirnius, susmulkinau bei nuploviau kitas daržoves.
3. Galima kepti. Mėsą sudėjau į keptuvę aukštais kraštais su trupučiu aliejaus. Mėsai šiek tiek apkepus subėriau svogūnus, kad šie įgautų gražų rusvą atspalvį. Tuo pat metu pasūdytame vandenyje lengvai apviriau kalafijorus su brokoliais.
4. Į jau iškepusios mėsytės keptuvę sudėjau visas daržoves, įpyliau apie 0,5-1 st. vandens, įdėjau porą šaukštų grietinės, subėriau mėgiamus prieskoniu ir viską gerai išmaišius palikau troškintis.
5. Mėsytę su daržovėmis reikėtų troškinti bent 20-30 min. Tad per šį laiką puikiausiai spėjau išvirti ryžius ir susiplauti indus.
6. Patiekiant iš ryžių suformavau "kalnelius", papuošiau šviežia petruška. Troškinį paskleidžiau aplink ryžius, kad būtų patogu "kabinti visko iš karto".

Pagyrimų ir padėkų už skanius pietus sulaukta buvo ir atrodė va taip:

Žirnių miltų ir riešutų saldumynai "Besan laddu"

2011-04-13T23:13:00.005+03:00

Prieš kelis metus teko padirbėti padavėja picerijoje "Mambo pizza". Tuomet picerijos meniu buvo skyrius vegetarams. Labai mėgdavau užsisakyti iš ten jogų arbatos. Ir indiškų (berods) saldumynų. Saldainiai tokie netradiciniai buvo, dviejų rūšių: žirnių ir riešutų (Besan laddu) bei kažkokie karamelizuoti, tik nepamenu ar su kokoso drožlėm, ar su džiovintais vaisiais (Narjal peru). Dėl antrojo pavadinimo nesu 100% tikra.

Taigi, pasiknisus internete radau kelias Besan laddu recepto versijas. Pati gaminau jau kelis kartus šį skanumyną ir kolkas tokie ingredientai ir kiekiai man pasiteisino geriausiai:

300 g svieso;
400 g žirnių miltų;
200-300 g cukraus pudros;
2-3 a. šaukšteliai cinamono;
2 šaukštai kokoso drožlių;
sauja smulkintų riešutų.

Ištirpinam sviestą ir suberiam žirnių miltus. Vis pamaišydami kaitinam ant nedidelės ugnies iki pradeda sklisti panašus į riešutų kvapas. Kol apkepa miltai su sviestu galime susmulkinti riešutus. Aš visus kartus naudojau anakardžius, nors receptuose siūlo rinktis graikinius arba lazdyno. Čia, manau, galima rinktis savo nuožiūra, pagal skonį.

Į karštą miltų masę suberiam cinamoną, kokosą ir riešutus. Dar viską pakepiname porą minučių. Vietoj cinamono ar kaip priedą galima įdėti kardamono arba imbiero miltelių, maltų gvazdikėlių.

Nukeliam puodą nuo viryklės, suberiam cukraus pudrą ir viską labai gerai išmaišom. Gautą masę paliekam, kad pravėstų. Suformuojam kamuoliukus.

Aš saldainius laikau šaldytuve, tada jie be problemų išlieka geri kokią savaitę. Ilgiau laikyti nepavyko, nes suvalgyta viskas buvo :)

Perspėju, kad tiek skonis, tiek jausmas valgant - specifiniai. Bet, jeigu mėgstat užsienio šalių virtuvę, tai siūlai būtinai išbandyti. Skanaus!

Aksesuarai

2011-04-07T02:36:00.003+03:00

Va dar pamąsčiau, kad galiu kaip priedą prie paskutinio "post'o" įkelti prieš kelis mėnesius darytus įvairius kaspinus plaukam. Ne viskas čia, tik tai, kas buvo į savo vietą padėta kai nusprendžiau nufotografuot. Rezultai žemiau:

Pirmasis siuvinys

2011-04-03T13:06:00.009+03:00

Atradau naują aistrą - siuvimą. Aišku, kolkas įgūdžiai nuliniai. Bet pamažele jaučiu judėjimą į priekį. Pirmoji užduotis - klasikinis sijonas. Liko tik palenkti apačia ir prisižadu parodyti kaip gavosi :) 2 žingsnis - klasikinės kelnės.

O dabar noriu pasidalinti kaip pavyko pasisiūti pirmąjį sijoną. Be mokytojos priežiūros. Nebeištvėriau ir ėmiausi savarankiškų namų darbų. Siuvau pagal internete rastas iškarpas: http://www.burdastyle.com/projects/marie
Kaip išėjo matosi žemiau:

Taip pat kažkurį vakarą sumąsčiau pasidaryti papuošalą plaukams. Ir, manau, visai neblogai išėjo. Žinoma, nelabai kasdieniška, bet man gražu. Pamokas kaip daryti rožytes keliais skirtingais būdais pasistengsiu ateityje įdėti. Bet kitą kartą. Šiandien reikia džiaugtis pagaliau atėjusiu pavasariu.

Leon Somov & Jazzu albumo "Score" pristatymas

2010-10-25T19:08:00.003+03:00

Spalio 21-22 dienomis muzikos klube "Tamsta" buvo pristatytas naujas Leon Somov ir Jazzu kūdikis vardu "Score". Na, galiu pasakyti tik "man patiko".

Atlikėjai auga tiesiog akyse (o gal reikėtų sakyti ausyse?). Antrajame albume pristatyti muzikiniai kūriniai, rodos, brandesni, prieš išleidžiant savarankiškam gyvenimui paauginti. Išlaikyti, kaip ir geras vynas.

Nedrįstu teigti, kad buvo visiškas anšlagas. Salėje susirinkę žmogučiai įdėję truputį pastangų sugebėjo net lengvai pasišokti. Bet žmonių tikrai buvo daug. Ir įvairių. Net Juozuko dubleris buvo. Ir pats Juozas apsilankė, nors darbų tikriausiai netrūksta likus mažiau nei savaitei iki naujos kolekcijos pristatymo. Bet iš kitos pusės žiūrint... gal ir logiška. Kolegos, visgi. Projekte "XYZ" sėkmingai bendradarbiavo. Buvo ir daugiau puikiai žinomų žmonių (jeigu netyčia neapsipažinau): G.Martirosianaitė, L.Rasutis, Giedrė ir EMPTI, I.Šimukauskienė ir kt.

Pati Jazzu vienareikšmiškai buvo vakaro karalienė. Kostiumus dalinai keitė net keletą kartų tiesiog scenoje. Ji atrodė tikrai įspūdingai. Netradicinio kirpimo švarkai gal net šiek tiek priminė man Lady Gaga.

Taigi, puikus vakaras su labai gera muzika. Atlikėjai atrodė labai nuoširdūs. Ir tokie tikriausiai buvo, nes vienos dainos (berods "Song About Love") atlikėja nesugebėjo užbaigti - susigraudino. Ačiū Justei už nuoširdumą ir jos kuriamą tokią ausiai mielą muziką.

Orgazmus Lounge (O-Lounge)

2010-10-23T18:50:00.005+03:00

Spalio 21 d. Vilniuje duris atvėrė naujas lounge stiliaus restoranas (gal klubas ar baras turėtų būt?). Iš principo... visiška nuostabybė.

Žmonės, kurie linkę po darbo užeiti kažkur taurei vyno, ramiai pabendrauti visiškai neįpareigojančioj aplinkoj, manau, taps nuolatiniais šios vietos lankytojais. O pavadinimas viečikės irgi neprastas. "Orgazmus lounge". Manote, kad labai daug pasakantis ir pernelyg garsiai šaukiantis? Klystate. Netgi padavėjos aprengtos labai kukliai, tvarkngai ir nė trupučio vulgarumo. Aišku, gerą vaizduotę turintys vyrai visko gali prisigalvoti matydami merginas kone mokinukių aprangom. Bet.

Restorano interjeras puikiai atitinka lounge stilistiką. Dominuoja raudonos, baltos ir juodos spalvų bei jų atspalvių derinys. Vienas didžiausią įspūdį palikęs interjero sprendimas - įmontuoti keli ekranai. Tik ten ne muzikinis ar sporto kanalas paleistas. Iš pradžių pastebėjau kažkaip keistai apšviestas, pernelyg ryškias nuotraukas. Bet geriau įsižiūrėjus pamačiau, kad virš ežero rūkas palengva sklinda. Ir tik pažvelgus n-tąjį kartą į ekranus galutinai susivokiau, kad ten ne kokia kompiuterinė grafika, o paprasčiausiai filmuota medžiaga paleista. Labai vykęs sumanymas.

Taigi, labai jauki aplinka, gera muzika ir patogi vieta sąlygoja tobulą derinį sielos atgaivai šaltą rudens vakarą po sunkios darbo dienos.

"Valgyk Melskis Mylėk" "Multikino" atidaryme

2010-10-12T14:31:00.003+03:00

Spalio 8 dieną oficialiai PC „Ozas“ buvo atidarytas naujas kino teatras – „Multikinas“. Labai gražus vakaras buvo. Ir šeimininkai vaišingi. Vienintelis pageidavimas svečiams – turėti „ružavą“ akcentą. Akivaizdu, dėl to, kad kino centro logotipo spalva tokia pat.

Taigi, visi susirinkusieji buvo vaišinami putojančiu vynu. Iš pradžių. Laukti kino starto tikrai neprailgo. Norintys pabendrauti galėjo patogiai įsitaisyti foje. O kiek labiau nekantraujančius vakaro vedėjas Jogaila Morkūnas pakvietė užeiti į didžiąją kino salę – ten svečiai turėjo galimybę pamatyti „žiauriai geros grupės iš užsienio“ - „Saulės kliošo“ - koncertą.

Kaip ir priklauso tokia proga teko išklausyti kelių neilgų kalbų bei geriausių linkėjimų sėkmingai veikti. Taip pat ne paslaptis, kad buvo simboliškai perkirpta juosta. O po oficialiosios dalies ir garso bei vaizdo įrangos ir kėdžių su daug vietos kojoms išgyrimo nepavyko apsieiti be filmo peržiūros. Žinoma, tuo pačiu turėjom puikią progą įsitikinti, kad teatro vadovai ne veltui liaupsina savo „kūdikį“.

Kino centro pristatymui buvo pasirinktas š.m. statybos filmas „Valgyk Melskis Mylėk“ („Eat Pray Love“). Filmas... moteriškas. Kino teatro, ko gero, nevertas. Bet pasižiūrėti susėdus su draugėmis, atsidarius butelį vyno, labai patarčiau. Filmas tarytum sudėliotas iš trijų dalių, kurių kiekvienos temą puikiai išduoda pavadinimas. Bendrai filmą vertinčiau 7/10. Ir... pasiūlymas prieš žiūrint – pavalgykit arba pasigaminkit ką nors ką galėtumėt kramsnoti filmo metu. Nes ten toookių vaizdų parodė, kad seilė tįst kone pradėjo.

O po tokio filmo, kai dauguma tikriausiai pasijautė gerokai išbadėję, visi vakaro svečiai buvo vaišinami itališkais užkandžiais ir vynu. Ir ko tik ten nebuvo... Pyragėliai su lašišų kremu, krevetės, vaisių, sūrių vėrinukai, picos gabalėliai, bandelės su tunu bei vytintu kumpiu... Niam.

Smagus vakaras buvo. Daug žinomų žmonių, gera muzika, filmas, skanus vynas ir dar gardesni užkandžiai. Ir ko daugiau paprastą ketvirtadienio vakarą žmogus gali norėti?

"Dialogai". Gyčio Ivanausko teatro premjera.

2010-10-11T20:25:00.003+03:00

Spektaklis tiesiog puikus. Kai gavau pasiūlymą apsilankyti pasijutau net truputį nejaukiai. Gal,tiksliau, kiek nedrąsiai. Paprasčiausiai nežinojau ko galiu tikėtis. Ar tai bus visiškai "šiza", ar tik truputį. Ir žinot... visiškai be reikalo jaudinausi.

Spektaklis buvo rodomas "Menų spaustuvėje". Kadangi į vietą atvykau beveik pusvalanduku anksčiau nei reikėjo, sumąsčiau išgerti kavos. Dar prieš užeidama vidun. O įėjus būtent kava visi svečiai ir buvo vaišinami. Iš pradžių irgi pamąsčiau kodėl, bet viskas paaiškėjo spektakliui prasidėjus. Vaišinimas kava buvo akivaizdi užuomina į tolimesnę vakaro eigą. Tai buvo tarsi įvadas į vėliau papasakotą istoriją.

Taigi, scenoje dvi moterys. Dvi draugės, gurkšnojančios kavą. Prisimenančios. Svajojančios. Jos - auksinės žuvelės, išpildžiusios tris žiūrovų norus: jos tapo Naujų metų švente, undinėlėmis ir karvutėmis. Taip savotiškai.
Tobula plastika, puikūs kostiumai. Dar įspūdingesnė emocionalumo atžvilgiu scenografija.

Palengva, niekur neskubant, tačiau labai painiai pereinama prie pagrindinės spektaklio idėjos - moteris yra visagalė (?). Ne, ne tiesiogine prasme. Tačiau, pasitelkus vaizduotę, prie jos prijungus prisiminimus moteris per keletą akimirkų gali tapti bet kuo - undine, maža mergaite, švente, aistringa ar net agresyvia moterimi, pasakos personažu ir net vyru.

Žiūrovui tarytum primenamas gyvenimas nuo gimimo iki dabarties. Mamos jubiliejus su "gauja" tetų ir dėdžių, vaikiška meilė, mokyklos suolas, pirma aistringa naktis. Ir viskas taip susipina, kad išėjęs esi priverstas susimąstyti "o kaip buvo man? Koks aš esu? Kas yra laimė?"

O čia ir vėl galima mintimis sugrįžti į spektaklio pradžią. Dvi draugės gurkšnoja kavą. Ir savo mintyse jos - visagalės.

Jos vardas Nikita (La Femme Nikita)

2010-09-28T20:21:00.003+03:00

Taigi, peržiūrėjau dar vieną seną gerą serialą. Serialą sudaro 5 pilni sezonai. Serialas statytas remiatis to paties pavadinimo prancūzų filmu (1990).

Puikus vaikystės vakarus su šeima prie TV primenantis serialas. Ir ta moteris (Peta Wilson) jau toookia graži būdavo... Ech.

Tai istorija apie merginą, kuri buvo "pakišta" ir pasodinta į kalėjimą. Tačiau iš įkalinimo įstaigos ji buvo perkelta kitur. Į "Pirmąjį skyrių". Ji išmokoma kautis, valdyti įvairius ginklus, dirbti kompiuteriu. Ir, vienaip ar kitaip, gyvena nelaisvėje, kone visą laiką stebima slaptomis kameromis.

Siužetas nuo 3 sezono akivaizdžiai dirbtinai temptas. Įtariu, dėl tuometinio serialo populiarumo. Taigi, į pabaigą lyg ir galėtų atsibosti. Tačiau... už ką tikrai džiūgauju, kad fone prasisuko visas serialas - tai muzika. Ji parinkta labai atsakingai ir derinant prie kiekvienos konkrečios situacijos. Kartais taip puikiai priderinta, kad, eilinį kartą, man teko paašaroti minimaliai. Finale mano playlist'as pasipildė kokiais 150 naujų gerų muzikinių kūrinių. Prie šito serialo dedu pliusiuką ir teks niekada nebesugrįžt. Bendrai įvertinčiau 7/10.

Daugiau apie filmą ir serialą.

Elektroninė muzikos fantazija "XYZ"

2010-09-10T19:08:00.006+03:00

Jeigu reikėtų kaip mokykloje aprašyti renginį trumpai, vos pora sakinių, tai užtektų vieno vienintelio žodžio „ĮSPŪDINGA“. Tačiau išlieka šiokia tokia dilema šioj situacijoj – vis dar abejoju kurį įspūdingumo lygį pasirinkti - „labai“ ar „labai labai“.

Pasiskaičius viso renginio aprašymą kažkodėl tikėjausi prabangaus vakaro: vyrų su kostiumais (na, nepersistenkim, smokingai nebūtini), moterų ne su vakarinėmis suknelėmis, bet pasipuošusių, galbūt net raudono kilimėlio prie durų bateliams šiek tiek pavalyti. Bet ir vėl apsirikau! Pasirodo, veiksmas vyko tikrų tikriausiame „lofte“. Didelė erdvė, betonuotos grindys ir keli šimtai paprastų sulankstomų kėdučių. Hm... Aš tikrai čia pataikiau? Tikrai taip – ant tokios pat kėdutės salės centre Rinkevičių sėdintį pamačiau. Nusiraminau ir nekantraudama laukiau renginio pradžios. Viskas prasidėjo įprastu beveik pusvalanduko vėlavimu. Bet žinot ką? Buvo verta laukti.

Pagrindinė performanso idėja – sugretinti du tarpusavyje lyg ir nederančius muzikos stilius. Kūrėjai tarsi uždavė žiūrovui klausimą „ar įmanoma darni operos ir elektronikos sintezė?“ Taigi, būtent pats spektaklis ir buvo puikus atsakymas kiekvienam. Ir kiekvienam tas atsakymas, įtariu, vis kitoks.

Aš susidariau įspūdį, kad veiksmas vyko toli gražu ne aukčiausio lygio bare. Eilinis vakaras, kai apsilanko daugybė skirtingų žmonių, kai pastebimos vienų kitiems simpatijos bei antipatijos, kai nutinka kažkas nenumatyto. Visgi, įdomu pažvelgti kiek kitu kampu. Neįprasta. Klausai žymiausių operų arijų ir tuo pačiu girdi pusantros valandos nenutrūkstančią elektroninę melodiją bei operai visiškai nebūdingą ritmiką.

Į spektaklį įtraukti buvo visi – net ir „Silence“ šeimos nariai. Na, jiems didelių aktorinių sugebėjimų neteko parodyti, tačiau kiekvienas turėjo savo rolę. Dauguma atlikėjų įkūnijo net ne po vieną personažą. Vienas smagiausių sprendimų man – elektroninės muzikos dievai, kurie tarytum atliko barmenų vaidmenis. Tik „miksavo“ ne kokteiliukus, o muziką.

O kostiumai kokie! Na, galbūt nereiktų labai stebėtis, kai kostiumų autorius pats Juozas Statkevičius. Aišku, būdama paprasta piliete įvertinau pasirinktas medžiagas, jų tekstūras. Agro ar pakavimui skirta plėvelė atrodo nelabai tinkama scenai. Tačiau kai tokias medžiagas į rankas pasiima kūrybingi žmonės, viskas yra įmanoma. Kostiumai be galo išraiškingi, puikiai atskleidžiantys personažo charakterį. Senovinės suknelės ir mūsų įsivaizduojama ateities apranga (blizgūs aptempti ar labai griežto kirpimo drabužiai) neleido pamiršti kur ir ko susirinkom.

Taigi, kaip jau minėjau anksčiau – įspūdinga. Tiesa, žmonėms, kuriems visiškai nepriimtina šiuolaikinė muzika, galbūt ir nepatiktų toks performansas. Bet man ir daugumai žiūrėjusių vakaras tikrai neprailgo.

Apie bohemiečius www.bohemieciai.lt
Apie „Silence“ www.silence-please.com
Keletą nuotraukų iš pačio renginio ir generalinės repeticijos galite pamatyti čia.

Varškės apkepas

2010-08-27T00:31:00.005+03:00

Pasiknisti mažumytį reikia, bet šiaip pasigaminti labai paprasta. Ir, bent man, kai nedažnai, tai dieviškai skanu. Vaikystę ir mamos virtuvę labai primena.

Reikės:
400 g varškės (vid. riebumo arba riebios)
3-4 šaukštų manų kruopų
2-7 šaukštų cukraus
4 kiaušinių
2 šaukštai aliejaus (arba 3 šaukštai sviesto)
1 st. pieno (dar geriau saldi grietinėlė)
razinų ar kitų pageidaujamų priedų

1. Iš pradžių pasiruošiame manus - juos reikia užpilti grietinėle arba pienu, kad išbrinktų.
2. Atskiriame kiaušinių baltymus. Trynius gerai ištriname su cukrumi. (Cukraus dėti pagal norimą apkepo saldumą. Kadangi aš dėjau razinų ir ant viršaus dar pyliau vanilinį padažiuką, cukraus įbėriau vos porą šaukštų).
3. Į "gogel-mogel" masę sudedame varškę, išbrinkusius manus, supilame aliejų (arba dedame sviestą). Viską gerai išmaišome ar net suplakame.
4. Baltymus išplakame iki putų ir dedame į pasigamintą masę. Sudedame razinas ir atsargiai viską išmaišome. Išklojame skardą kepimo popieriumi ar folija, supilame tešlą ir kepame kol paviršius lengvai paruduoja.

Prieš valgant būtina palaukti kol praauš. Skanauti vieną, su uogiene, sirupu, ledais ar vaniliniu padažu (rekomenduoju). Skanaus!

Vanilinis padažas

2010-08-26T23:59:00.005+03:00

Čia parašau tik patį principą kaip dariau padažiuką. Kiekius labai apytiksliai irgi surašau. Jeigu jau sumąstysit pasigamint, tai pagal situaciją matysit ar tirštesnio norisi, ar saldesnio. Atitinkamai reikiamo produkto kiekį padidinsit.

Reikia:
1 kiaušinio trynio
1 st. pieno
2 šaukštų cukraus
vanilino (vanilinio cukraus, sirupo ar kt.)
2 šaukštų miltų

Imame indelį ir kaitiname pieną, tačiau neužviriname. Sudedame cukrų, vaniliną ir toliau kaitiname nuolat maišydami, kol cukrus visiškai ištirps. Atskiriame kiaušinio baltymą ir trynį. Trynį neskubėdami užpilame karštu pienu su priedais, gerai išmaišome ir dedame toliau kaisti ant nedidelės ugnies. Nedideliais kiekiais ir gerai išmaišydami dedame miltus iki padažas įgaus pageidaujamą tirštumą. Siūlau nepatingėti dar kelias minutes pakaitinti ir pamaišyti - padažiukas gausis be jokių gumulėlių ir galėsite jį drąsiai palikti šaldytuve net kelioms dienoms.

Šis padažiukas puikiai tinka prie įvairių pyragų, varškės apkepo. Kai padažas buvo jau pašildytas (beveik parą prastovėjo šaldytuve), tai nebesugebėjau normaliai atskirti skonio, bet vienu metu priminė ir vanilinius ledus, ir kondensuotą pieną. Šiaip... saldumynų mėgėjams tikrai šis padažiukas patiks. Skanaus!

Šokoladiniai keksiukai ir pyragaitis su riešutais

2010-08-26T23:23:00.007+03:00

Kažkada užsimaniau saldumyno, o namuose nieko paruošto valgymui neturėjau. Iki parduotuvės eiti irgi patingėjau. Tai apsižiūrėjusi ko turiu sumąsčiau, kad galiu supaprastint truputį "Negriuko" tešlą ir pagaliau išbandyti tas vienkartines formeles keksiukams. Taigi, prireikė:

1,5 st. cukraus
4 šaukštų kakavos
3 šaukštų grietinės
2 šaukštelių kepimo miltelių
3 didelių kiaušinių
200 gr. margarino
1.5 st. miltų
1 šauksto aliejaus
1 saujos migdolų

Ištirpinau margariną, subėriau cukrų, kakavą, aliejų ir maišydama kaitinau iki vientisos masės. Palikau aušti. Atskirai sumaišiau miltus ir kepimo miltelius. Supyliau pasigamintą "karštą šokoladą", išmaišiau. Tada atėjo eilė dėti grietinę, kiaušinių trynius ir susmulkintus riešutus bei vėl viską išmaišyti. Išplakiau kiaušinių baltymus, suverčiau į bendrą puodą, atsargiai išmaišiau ir pyliau į formeles.

Kadangi orkaitė prasta ir šiaip patyrimo virtuvėj trūkumas dar jaučiamas, tai iš dalies keksiukų gavosi skanūs sausainiai (dalis keksiukų ištekėjo iš formų ir truputį perkepė). Kadangi patingėjau antrą skardą keksiukų pilstyti, tai likusią masę supyliau į nedidelę duonos kepimo formą ir tuo pačiu išsikepiau pyragą.

Na taip taip... Truputį gėda čia prisipažinti apie savo nesėkmes virtuvėj, bet gi tam ir mokomės. Svarbiausia, kad finale viskas gavosi labai puikiai: turėjau skanių minkštų keksiukų, lengvai traškių sausainių ir šokoladinį pyragą su riešutais. Pyragą kolegos įvertino labai gerai. Skanaus!

Spektaklis "Tėtis"

2010-08-26T22:27:00.006+03:00

Spektaklį stebėjau su trim draugėm (nei viena dar neturim vaikų), tad nežinau kiek pagrįsta nuomonė apie spektaklį gali būti. Tačiau, trumpai tariant, visai patiko.

Tai monospektaklis. Taip jau nutiko, kad teko stebėti Dariaus Petkevičiaus vaidybą. Pagrindinis ir iš principo vienintelis personažas - jaunas tėtis. Jis prisimena visą ilgą vaikiuko atėjimo į šį pasaulį ir jo pimųjų gyvenimo metų istoriją. Žinoma, viskas matoma pačio tėtuko akimis. Sunku patikėti kaip sudėtingai vyrai žiūri į tokius pasikeitimus gyvenime.

Nedrįsčiau sutikti su reklaminiu spektaklio šūkiu - tai nebuvo TOKS galingas humoro užtaisas kaip yra skelbiama. Tačiau lengvai šypsojomės visą spektaklį, retkarčiais nusikvatodamos.

Taigi, norintiems ramaus jaukaus vakaro šiame spektaklyje apsilankyti, manau, verta. Yra žmonių, kuriems apsilankyti būtina: planuojančioms šeimos pagausėjimą, besilaukiančioms ir nelabai seniai kūdikio susilaukusioms poroms. Daugiau apie spektaklį galite pasiskaityti čia. Gero žiūrėjimo!

Spektaklis "Vietų nėra"

2010-08-26T21:23:00.004+03:00

Buvau prieš porą dienų kitame spektaklyje, bet susivokiau, kad apie šį jokio viešo atsiliepimo nepalikau. Sąlyginai gal ir gerai, kad taip išėjo - praėjus porai mėnesių prisimeni tik bendrąsias nuotaikas, įspūdį, tad nieko neišplepėsiu, ko neturėčiau.

A.Lebeliūno režisuotame spektaklyje pagrindinį vaidmenį (o tiksliau - visus) atlieka puikus jaunas aktorius Eimutis Kvoščiauskas. Taip, tai monospektaklis. Labai tinkamas ramiam vakaro praleidimui - spektaklis nereikalauja didelio susikaupimo ar žmonijos išlikimo problemų sprendimo.

Taigi, veiksmas vyksta populiaraus Niujorko restorano operatorinėj ar registratūroj (čia ta patalpa, kur sėdi žmogutis prie telefono ir priiminėja užsakymus). Skirtumas toks, kad Semas (pagrindinis personažas) turi ne vieną telefoną. Toli gražu. Nieko keisto, kad kiekvienas telefono aparatas "turi savo personažą". Jeigu neklystu, aktorius spektaklio metu įkūnija net 33 skirtingus personažus. Žiuri, žmogau, ir stebiesi: kaip galima per minutę nepriekaištingai perteikti 3 skirtingų personažų nuotaikas? Įtariu, kad rofesionalumas čia kaltas.

Veiksmas vyksta prieš Kalėdas, todėl natūralu, kad Semas gauna be proto daug įvairiausių skambučių. O ką kalbėti, kai dar kolega į darbą vėluoja? Taigi, tenka suktis iš padėties priimant pačius įvairiausius sprendimus.

Kaip minėjau, spektaklis neįpareigojantis. Labai rekomenduoju jį pasižiūrėti žmonėms, dirbantiems aptarnavimo sferoje. Konkrečiai išskirčiau maitinimo įstaigų darbuotojus bei biurų administratorius. Jums, mielieji, prižadu - bus labai daug ir nuoširdaus juoko. Juk kone kiekvieną situaciją bent dalinai yra tekę išgyventi patiems. Daugiau apie spektaklį galite pasiskaityti čia. Gerų įspūdžių!

Cukinijos, pievagrybiai ir...

2010-08-10T23:33:00.009+03:00

Kažkur naršydama internete aptikau idėją, kad galima agurotį su pievagrybiais miksuot. Tai bendrąją idėją pasivogus pasigaminau netyčia du skirtingus patiekalus. Visų pirma pasigaminame cukinijų-pievagrybių padažą.

Padažui reikės:
1/3 didelės cukinijos;
300 g pievagrybių;
50 g sviesto;
100 g grietinės;
prieskonių (malto muskato!).

Nulupam cukiniją, supjaustom nedideliais gabalėliais ir metam į sausą keptuvę. Supjaustom ir į tą pačią keptuvę sudedam pievagrybius. Vis pamaišant taip troškinam kol pievagrybiai sukris. Įdedam sviestą, grietinę, suberiam prieskonius, viską labai gerai išmaišome ir dar patroškiname apie 10 min.

1. Makaronai su cukinijų-pievagrybių padažu. Čia jau jokio dviračio galim nebeišradinėti. Paprasčiausiai išsiverdam makaronus kaip mėgstam, uždedam padažo ir galima valgyti. Čia mano klaida buvo, kad neapsižiūrėjau iš anksto kokių makaronų turiu. Spagečiai... nelabai tinka ;)

2. Ryžiai su cukinijų-pievagrybių padažu. Iš vakar likusį padažą pašildžiau, sudėjau išvirtus ir su ciberžole išmaišytus ryžius. Uždėjau dar porą šaukštų grietinės, apšlaksčiau viską sojų padažu. Gerai išmaišiau ir... niam.

Paprastoji kopūstienė

2010-08-10T23:05:00.004+03:00

Receptukas iš virtuvės pradžiamokslio kokios antros ar trečios pamokos, ale... gal kokiam nabagui fux'iukui ir pravers.

Dideliam puodui sriubos reikės:
4-5 didelių bulvių;
0,5 gūžės vidutinio kopūsto;
2-3 morkų;
lašinukų;
2 svogūnų;
prieskonių.

Imam didelį puodą, truputį daugiau nei iki pusės pripilam vandens. Vandenuką galim iš karto pasūdyti ar įberti sultinio. Kol vanduo užkaista spėjam paeiliui pasiruošti ir į puodą sumesti bulves, morkas, kopūstus ir svogūnus. Atskirai papjaustome truputį lašinukų ir lengvai apkepinam, nusunkiam arba išgriebiam iš keptuvės ir suberiam į puodą. Įberiam mėgstamų prieskonių (lauro lapai, j.pipirai, bazilikas). Verdam kol visos daržovės pakankamai suverda. Labai paprasta, pigu ir skanu. Skanaus!

Pretendentas (The Pretender)

2010-08-08T23:56:00.006+03:00

Na ką, pribaigiau žiūrėt seną gerą serialą, kurio pavadinimą lietuviai, kaip visada, išvertė pažodžiui. Istoriją sudaro 4 sezonai tv serijų ir 2 filmai. Kiek domėjausi, buvo planuota pastatyti net 4 filmus, tačiau filmavimai buvo nutraukti dėl lėšų stygiaus. Na, bent tokie gandai girdimi iki šiol.

Tai vienas intelektualiausių serialų iš mano žiūrėtų. Norėčiau įvertinti maksimaliai, tačiau negaliu - pernelyg netikroviškai atrodo tas Jarod'o nesučiupimas dėl 10 sekundžių pavėlavimo. Ir aišku... kai Lietuvoje ateina naujas žmogus į darbą, tai negali tiesiog paduoti popierių su informacija apie save ir pradėti dirbti. Bet ten juk Amerika - svajonių šalis.

Taigi, vertinu serialą 9/10. Žiūrovams pateikta istorijos pabaiga netenkina - pernelyg daug neaiškumų paliekama.

Siūlau žiūrėti žmonėms, kurie mėgsta šiek tiek pamąstyti ir kuriems kartais būna įdomūs realiam gyvenime visiškai nereikšmingi moksliniai faktai. Ir ta frazė, kad "Centre juk niekas nemiršta" sąlyginai yra tiesa.

Ai, dar vienas faktas... čia turbūt bobiškom akim žiūrint taip gaunasi, ale... sugebėjau ašaras nubraukt bent kas antroj serijoj. :D Taigi, puikus veiksmo serialas apie gerą žmogų. Skanaus žiūrėjimo.

Šalta pomidorų sriuba

2010-08-08T14:15:00.005+03:00

Karštą vasaros dieną puikiai atgaivino šalta pomidorienė. Prireikė:

5 pomidorų;
1 agurko;
1 svogūno;
0,5 citrinos;
1 paprikos;
4 skiltelių česako;
3 kiaušinių;
6 riekių baltos duonos;
prieskonių.

Pomidorus nuplikome verdančiu vandeniu ir nulupame odeles. Agurką, paprikas, svogūną pasmulkiname, česnaką sutriname. Imame pusę citrinos, nulupame odą, išspaudžiame sultis ir pasmulkiname. Viską dedame į vieną indą ir gerai sutriname blenderiu. Ruošiant šią masę išverdame kiaušinius ir sausoje keptuvėje pakrudiname duoną. Į sriubą sudedame mėgiamus prieskonius, įpjaustome kiaušinį ir galime patiekti. Norint aštresnio varianto reikėtų įdėti čili pipiriuką, jelapeno ar įpilti aštraus pipirų padažo. Skanaus!

Lazanija su mėsa

2010-08-06T19:18:00.011+03:00

Tai mano vienas labiau mėgstmų patiekalų. Aš dažniausiai renkuosi jautieną arba jautienos-kiaulienos mišinį, bet paskutinį kartą su kiauliena dariau ir viskas puikiai gavosi. Pirštukus net ir tėveliai būtų laižęsi, jeigu pirštais valgę būtumėm.

Taigi, 6 porcijoms jums reikės:

lazanijos lakštų;
~700 g maltos mėsos;
2-3 didelių svogūnų;
200-300 ml pomidorų padažo arba kečupo;
200 g grietinės (nebūtina);
100-200 g tarkuoto fermentinio sūrio;
trupučio sviesto, prieskonių.

1 žingsnis. Maltą mėsą dedame į sausą keptuvę ir kepinam ant vidutinės ugnies. Kai mėsytė kepa neskubant supjaustom svogūnus, sudedame į tą pačią keptuvę. Viską pabarstome mėgiamais prieskoniais, gerai išmaišome ir laukiame kol mėsa iškeps. Kas kelias minutes siūlau "padaužyti" faršo gabaliukus mentele, kad faršas būtų birus, nesulipęs į gumulus.

2 žingsnis. Mėsytė beveik paruošta. Tereikia supilti pusę kiekio pomidorų padažo, grietinę ir viską išmaišyti - turim gauti mėsos padažą.

3 žingsnis. Baigiant ruošti mėsą užviriname nedidelį kiekį vandens makaronų lakštų apvirimui. Galim pradėti sluoksniuoti lazaniją.
Skardos dugną patepame sviestu ar įpilame kelis lašus aliejaus. Visą dugną padengiame vienu sluoksniu apvirtų lakštų. Juos, ypač jų kraštus ištepame kečupu ir dedame sluoksnį paruoštos mėsos. Mėsos nereikia idealiai be tarpų paskleisti, nes lazaniją darysime iš 3-4 sluoksnių. Uždedame pagal norą dar 2-3 sluoksnius.
Baigus sluoksniuoti viršuje paliekame mėsą, ne lakštus, ir dedame į jau įkaitintą ~180 laipsnių orkaitę.

4 žingsnis. Orkaitėje lazaniją kepame apie 15-20 min. - pastebėjus, kad jau "čirška" reikia dar pakepti apie 10 min. Trumpam ištraukiam skardas ir lazaniją apibarstom sutarkuotu sūriu.

5 žingsnis. Pakepame lazaniją dar apie 10 minučių ir jau galima valgyti. Skanaus!

Beveik guminukai

2010-08-04T00:03:00.001+03:00

Aptikau receptuką. Paprasto, pigaus ir greit pagaminamo skanumyno. Kad neapkaltintų autorinių teisių nepaisymais, tai link'as čia. Minimalius pakeitimus darau po pabandymo. Tai reikės:

1 pak. želė
1 a.šaukšt. su kaupu citrinos rūgšties
4 šaukštų cukraus
1 stiklinės vandens
4 šaukštų želatinos

Puode abrinkinam želatiną, puodą dedam ant silpnos ugnies, sumetam viską kas likę ir maišom palengva šildydami kol lieka vientisa masė. Pilam į formą ir laukiam kol sustings. Formą patarčiau išklot maistine plėvėle, kad po to už kraštų paėmus lengvai išsiimtų viskas.
Taigi, pjaustėsi sunkiai, nes lipo prie peilio. Cukraus pudra apibarsčiau - iš karto ištirpo. Kramtėsi... įdomiai. Man pačiai rūgštumo ir guminukiško tąsumo pritrūko. (Tai čia parašiau jau padidintą dozę citrinos rūgšties). Mamai rūgštumo irgi pritrūko, bet ji visvien sėkmingai didžiąją dalį guminukų įveikė. O ką? vienas sveikiausių saldumynų. Kad ir keistokas, bet, visgi, neblogas gavosi. Dabar tik belieka dilema kaip tąsumą padidinti. Matyt, teks greitu laiku vėl pasigaminti. Skanaus!

"Homemade" mašiniuko TIŪNINGAS (foto)

2010-08-03T22:48:00.010+03:00

Na va. Iš po atostogų su naujienom visokiom aš. Viena jų - savadarbis koltuko "pagražinimas". Nežinau net kodėl taip nutiko. Po teisybei... kažkada susapnavau, kad taip panašiai mažylė atrodyt turėtų. Sapnavau 2 kartus. Ženklas turbūt. Ir šiaip per 2 savaites atostogų niekaip neprisiruošiau to pati padaryt. Normaliai servise sutvarkyt irgi susivėlinau - ten atostogų savaitę paskelbė. Tai jau antras ženklas. O kai susiklostė reikalai taip, kad į "Tamstos" fest'ą nebeišvažiavau, tai čia jau buvo ženklas NR. 3. Tai dabar ir nebežinau ar dėl ženklų, ar dėl taupumo rėžimo, ar dėl kūrybinės energijos pertekliaus ėmiausi šito reikalo.
Ir ką čia žmogus pakovosi prieš lemtį. Teko imtis realių veiksmų. Tik aš višta perekšlė nesumąsčiau prieš viską pradedant foto padaryt. Taigi, istorija pateikiama mini foto reportažo formatu :D

1 žingsnis. Apsilupinėję dažai kiek įmanoma nulaupomi tečiaus atsuktuvu.

2 žingsnis. Kad nebūtų "atbrizgusių" kraštų pašlifuojam viską kažkokiu nežinomo pavadinimo aparatu. Irgi iš tečiaus gavau. Su šitu dirbt baisu buvo. Jis labai ūžia, sukasi kažkok švitrometalinis ratukas ir labai lengvai ne tik dažus, bet ir bamperio plastiką naikina :D

3 žingsnis. Numatom būsimo piešinio formą ir padengiam vienu sluoksniu dažų - suveikė vietoj nugruntavimo.

4 žingsnis. Tapymas.

5 žingsnis. Finalas. Mašiniukas, sėkmingai per nesveiką liūtį parvarytas sostinėn, džiugina mano širdį.

Kultūringa savaitė

2010-06-13T13:47:00.004+03:00

Ne ne, tai nereiškia, kad savo gyvenime kažką labai pakeičiau ir visą savaitę elgiausi kaip tikra dama. Toli gražu. Tačiau... teko aplankyti porą įdomių renginių, tad noriu pasidalinti įspūdžiais.

Trečiadienį teko sudalyvauti "Debiutų festivalyje" ir pamatyti K.Glušajevo režisuotą pjesės skaitymą. O pjesė... įdomi (jeigu tai yra tinkamas žodis apibūdinimui). Jau vien pavadinimas ką reiškia! "Triusikai" ("TRUSЫ", Pavel Priažko). Spektaklio aprašyme buvo perspėjimas "pjesėje skamba itin vaizdinga, tačiau nuo bendrinės lietuvių kalbos normų „nutolusi“ veikėjų šneka. Todėl jautresnės sielos, silpnesnių nervų žiūrovams ir nepilnamečiams eiti nerekomenduojame".
Išvydom kažką panašaus kaip ir tikėjomės. Gal net geriau. Nuostabi, cinizmu persmelkta tragiška komedija. Kaip mano draugė pastebėjo - sąlyginė "Žanos d'Ark" parodija. Asmeniškai aš, kadangi keiksmažodžių scenoje girdėti nebijau, tai labai nuoširdžiai juokiausi per visą pjesę. Pamatyti tikrai verta, jei tik bus tokia galimybė dar. Tai buvo pjesės skaitymas, todėl realaus veiksmo scenoje kaip ir nebuvo. Bet aktorių vaidyba! Mimikos ir intonacijos įgyvendintos taip profesionaliai, kad veiksmo jokio ir nebereikia. Vienas smagesnių mano pasisėdėjimų teatre. Vertinu 9/10. Daugiau apie spektaklį čia.

Kevirtadienį buvau Rod Stewart koncerte. Geras renginys. Tik nelabai daug pasakyti galiu. Atsukus nugarą į sceną pusę laiko buvau, nes pliurpėm su draugėmis. Fone skambant gerai muzikai. Projekcijos labai geros buvo. Ir moterys įspūdingos. O pats Rodas... na, turi vyras savo žavesio. Bet jau senstelėjęs truputuką scenai.
Patį koncertą vertinu gerai, kokiem 7/10. Bet balas labai pakyla, kai susumuoju visus kitus įspūdžius to vakaro. Gamta tikrai nepagailėjo gerų vaizdų. Tolumoj matėsi Vingio parko "lankas", scena, ryškios projekcijos, o aplink visą šitą gėrį - žaibai rangėsi. Taip taip, ne šiaip dangus minią "fotografavo".
Ir finalinis nuotykis - žaibas kirto kažkur virš galvų visai į žaibolaidį. Keistas jausmas. Net nežinau ar iš tikro, ar čia man tik taip pasirodė, bet jausmas lyg būtų kažkokia banga keista per kūną perėjus. Ir aišku, visą vakarą vainikavo labai rimta liūtis. Būčiau grįžusi visiškai šlapia namo, bet, visa laimė, sumąstėm su draugais dar pasisėdėt ramiai porai valandų. Taigi, bendras vakaro įvertinimas kokie 9/10 turbūt.

Savaitgaliui išvažiavau pas tėvukus. Turėjau sode visą laiką praleisti, bet orai nekokie. Tai sėdžiu dabar pas juos butuke ir rašinėju čia iš neturėjimo ką veikti. Vakar dienos įspūdžiais pasidalint norėčiau, bet foto dar persikelti į kompą negaliu. Tai... kitam post'e tada. Iki greito ;)

Ryžių dienos

2010-06-13T13:06:00.005+03:00

Na, seniai jau rašiau čia. Vis planavau, planavau... ale kažkodėl patingėdavau. Taigi, pagaliau prisėdau ir prisiminiau savo "ryžių savaitę". Ne ne, jokia dieta čia tikrai nekvepia. Tiesiog... netyčia, neplanuotai taip jau išėjo, kad 5 dienas iš eilės ryžiais mitau. O dabar dalinuosi.

Ryžių-kiaušinių mišrainė

Labai paprasta mišrainė, kurią tinka valgyti vieną, kaip garnyrą prie mėsos patiekalo ar kaip paprastą "Pikantiškąją" su duona. Kiekių tikslių parašyti tikrai negaliu - proporcijos priklauso nuo to, su kuo ar prie ko planuojate mišrainę valgyti. Aš įdėjau gerai išvirtų ryžių, smulkinto virto kiaušinio, tarkuoto fermentinio sūrio, truputį česnako, prieskonių, majonezo. Dar marinuoti žirneliai skonio tikrai negadina. Viską sumaišom ir galime tiekti ant stalo.

Apkepti ryžiai su morkomis

Norėjau gaminti ryžių-morkų kotletukus. Ryžius išvirus cackintis patingėjau, tai sumasčiau paprasčiausiai keptuvėj viską pakepinti. Ir gavosi labai neblogai. Taigi, aš sumiksavau virtus ryžius, šviežias tarkuotas morkas ir smulkiai pjaustytus svogūnus su prieskoniais, apkepiau keptuvėje. Atskirai pakepinau porą saujų saulėgrąžų. Viską sumaišius gavau nuo pakeptų morkų įdomiai salstelėjusius ryžius su saulėgrąžomis ir svogūnais. Manau, visai sveikas patiekalas gavosi. Skanaus!

Kloja/Chloe

2010-05-27T02:17:00.002+03:00

2009 metų filmas kažkodėl mūsų kino teatrus pasiekęs tik dabar. Kadangi negyvenu taip gerai, kad galėčiau filmus žiūrėti tik kino teatruose, tai.. šį atsisiunčiau. Nelegalia veikla užsiimu aš. :)
Tiesą sakant, nežinau ar filmas iš tikro vertas kino teatro. Bendrai vertinant galbūt ir neblogas. Gal siužetas kiek ištemptas, nes bežiūrint porą kartų teko suregzti mintį "kiek filmo jau praėjo". Pabaiga netikėta. Ir visa siužeto linija nelabai tikėta. Iš "trailer'io" šiek tiek kitokio filmo tikėjausi. Galbūt ne tiek slegiančio. Ko gero filmas vertas dėmesio pagyvenusių vyrų ir moterų bei šiaip pernelyg pavydžių žmonių. Juk ne viskas yra taip blogai kaip gali atrodyti. Vėlgi, filmas kaip ir skatina nepasitikėti žmonėmis 100%. Aš filmą vertinčiau 7/10. Moterų vaidyba labai gera, tačiau man tai nebuvo filmas, kuris galėtų suktis pas mane fone n kartų. Daugiau apie filmą - čia.

Geležinis žmogus 2

2010-05-26T23:35:00.001+03:00

Geležinis žmogus 2 (Iron Man 2). Žinot, pirmos dalies kino teatre nemačiau ir dabar jau net truputį gaila. Visgi geri visai filmai. Ir ne dėl veiksmo, ne dėl istorijos. Dėl pagrindinio veikėjo - Tonio Starko. Apie tai, kad šiaip aktorius kaip vyras nesvietiškai gražus tai net ir kalbėt neverta. Bet jo personažas... Dievulėliau, tiek ironijos, sarkazmo..
Tiesą sakant, buvo daug smagiau žiūrėt nei kokią komediją. Juk per komediją tikiesi daug juoktis, o išeina taip, kad prasėdi filmą mąstydamas "koks lėkštas filmas" ir nusijuokdamas vos kelis kartus. OK, tebūnie pažvengi iki ašarų. O čia... nuo pirmos minutės šypsena veide įsitaisė ir per visą filmą nedingo. Na, bent nepastebėjau pati. Kad dvi valandas toj nelabai patogioj kėdėj prasėdėjau irgi nesupratau. Tai va. Pagal savo vertinimų skalę filmą įvertinau 9/10. Kas nori neįpareigojančio ir ašaros nespaudžiančio, "nesunkaus" juokingo filmo - griebkit. Prižadu, kad nesigailėsit, jei gerai juokelius išklausysit. Tiesa, siužete yra keli "kosmonautiški" nukrypimai mano akimis žiūrint. IR... kai Mickey Rourke pasakė kažką pan. į "eta byla ga*no", tai nuoširdžiai nesupratau kodėl visa salė juokėsi. Tai va. Gero žiūrėjimo. O jeigu dar vis abejojat ar griebt šitą filmą, tai daugiau apie jį surasit va čia.

Majoneze marinuoti vištienos gabaliukai

2010-05-23T20:19:00.008+03:00

Pasigaminus naminio majonezo prisiminiau anksčiau mano labai mėgtą patiekalą. Majoneze marinuotus vištienos gabaliukus su ryžiais ir troškintomis daržovėmis. Taigi, reikės:

0,5 kg vištienos filė
100-200 ml majonezo
4-5 skiltelių česnako
šaldytų ar šviežių daržovių troškinimui
3 v.š. grietinės
ryžių
prieskonių

Visų pirma reikia pamarinuoti vištieną. Imam filė ir supjaustom nedideliais gabaliukais. Dedam majonezą, sutraiškom česnaką, viską gerai išmaišom ir paliekam mėsą marinuotis. Jeigu marinaimui neturite daug laiko, tai siūlau mėsytę "išmasažuoti" su majonezu ir palikti marinuotis kambaryje - tokiu būdu už geros valandos drąsiai galėsit kepti.

Daržoves pasirenkam pagal skonį arba imam bet kokias, kokias turim kameroj. Šį kartą pas save dar aptikau užsilikusių šaldytų kalafijorų, šparagų ir žirnelių - tai viską ir panaudojau. Daržoves troškinau sultinyje su grietine vis pamaišant, kol skysčio kone nebeliko.

Kol troškinau daržoves, uždėjau ryžius virti. Taip pat pradėjau kepti vištieną. Kai visos 3 "atskiros" patiekalo dalys pagamintos - galime dėti patiekalą į lėkštes. Aš finale dar viską neausiai apšlaksčiau sojų padažu ir puoliau mėgautis. Skanaus!

Pyragas su kiviais

2010-05-23T19:59:00.004+03:00

Ir vėl gaminau savo mėgiamą pyragą ir, kaip priklauso, vėl šiek tiek pakeisdama.

Reikės:
4 kiaušinių
1,5 st. cukraus
200 g grietinės
1-2 a. š. kepimo miltelių
3 š. aliejaus
2,5 st. miltų
5-7 kivių

Į dubenį dedam visus ingredientus išskyrus kivius ir viską sumaišom. Pusę gautą masės pilam į kepimo formą. Dedame kivių gabaliukus ir ant viršaus supilame likusią tešlos dalį. Galima daryti du kivių sluoksnius ir/ar viršų papuošti kivių griežinėliais. Pyragą kepam 180-200 laipsnių temperatūroj 30-40 minučių (kol pyragas gražiai pakyla ir viduje nebebūna šlapias).Skanaus!

Naminis majonezas

2010-05-22T21:58:00.005+03:00

Išbandžiau pagliau namuose majonezą pasidaryt. Visgi E turbut mažiau kažkiek nei pirktiniam. Ir pigiau. Ir dar prieskonį bet kokį pasidaryt gali. Taigi, prireikė:

1 kiaušinio
150 ar 200 ml aliejaus
prieskonių

Pasirodo, kad gamybos procesas labai paprastas ir greitas. Jamam blenderį, į aukštą indą įmušam kiaušinį ir pradedam plakti. Kai kiaušinis jau panašus į vientisą suputojusią masę palengva pradedam nedideliais kiekiais pilti aliejų. Supylus apie pusę aliejaus jau gaunam į majonezą panašią masę. Taip supilam visą majonezą ir pagal skonį suberiam prieskonius. Aš dėjau maltų garstyčių, pipirų, druskos ir krapų. Turėtų būti skanu įdėjus česnako, paprikų, čili ar kokių prieskoninių žolelių.

Trinta morkų sriuba su saulėgrąžomis ir skrebučiais

2010-05-19T13:32:00.005+03:00

Kad jau vegetariškų patiekalų savaitė ši, tai sumąsčiau sudalyvaut. Ir pirma mintis atėjusi į galvą - morkienė. Antra - kukurūzų miltų blyneliai. Tai dėl blynų dar bus matyt ar neaptingsiu iki savaitgalio. O morkyčių sriubukės pusė jau skrandžiuose. Pigu, skanu ir sveika - idealus derinys. Dalinuosi.

Reikės (5-6 porcijom):
2 didelių bulvių
8-10 didelių morkų
2-3 svogūnų
1-2 saujų saulėgrąžų
5-6 riekių batono
200 ml grietinėlės
prieskonių

Taigi, pradedam kaip ir bet kokia kitą trintą sriubytę - nuskutam bulves ir morkas, nusilupam svogūnus ir kiek pasmulkinę metam į puodą su nedideliu kiekiu vandens. Galim iš karto įberti druskytės, pipiriukų ir kitų labai smulkių prieskonių. Apverdam kol daržovės pakankamai suminkštėja ir tampa lengvai trinamos. Sutrinam, suberiam likusius prieskonius (aš dėjau maltus lauro lapus ir kalendrą) ir viską gerai išmaišom. Gaunam tokią košę:

Kol daržovės verda galim pasiruošti pagardus - saulėgrąžas ir skrebučius. Aš tuo tikslu ėmiau vieną nedidukę keptuvę, mažame kieky aliejaus apkepinau "sėmkes". Vėliau jau sausoj keptuvėj lengvai apskrudinau kubeliais pjaustytą batoną.

Ir lieka paskutiniai žingsneliai: į trintą košę pilam grietinėlę ir suberiam saulėgrąžas, gerai išmaišome. Sriubytę dedam į dubenėlius, užberiam skrebučių ir... skanaus!!!

Makaronai su dilgėlių pesto

2010-05-17T20:57:00.007+03:00

Iš karto turiu už idėją padėkot "Septyniem virtieniam" dėl pasiūlyto dilgėlių pesto receptuko.
Aišku, kaip ir visada viską žmogus prisitaiko sau, kad patogu būtų, taip ir šį kartelį mažumytis pakitimų atsirado.

Pesto prireikė:
Puodo nesuspaustų šviežių dilgėlių lapų (puodas įtariu kokių 2 l talpos)
1 citrinos
2 skiltelių česnako
saujos saulėgrąžų
saulėgrąžų aliejaus
100 g fermentinio sūrio
petražolių, prieskonių

Dilgėles užpyliau verdančiu vandeniu, nukošiau, įmečiau petruškas ir viską pasmulkinau trinuvu. Saulėgrąžas lenvai pakepinau aliejuje, patraiškiau kočėlu - norėjau, kad gabaliukai jaustųsi. Česnaką ir sūrį sutryniau česnako spaudykle. Viską sumečiau į bendrą puodą, įbėriau druskytės, pipiriukų ir maltų lauro lapų. Išspaudžiau citriną ir jos smulkius gabaliukus įmečiau į tą patį puodą. Įpyliau dar porą šaukštų aliejaus ir va kas gavosi:

Tą vakarą rimtai valgyti jau buvo pernelyg vėlu, tai sudėjau viską į stiklainiuką ir įmečiau nakčiai į šaldytuvą. Kitą vakarą sėkmingai išsiviriau spagečių, sumaišiau su pesto ir.... niam. Skanaus!

Čiliukas

2010-05-17T00:03:00.005+03:00

Čiliukas - tai aštrus jautienos troškinys. Tikslios receptūros net ir neturiu sumąsčius. Kiekvieną kartą improvizuoju, tačiau baziniai dalykai išlieka. Taigi,

jums reikės:
700 gramų jautienos faršo
1 indelio konservuotų pupelių (naudoju pupeles pomidorų padaže)
2-3 paprikų
5-6 pomidorų
1-2 čili pipiriukų
0,5-1 indelio j. alyvuogių
1-2 svogūnų
100 gramų fermentinio sūrio
padažų, prieskonių

Pasiruoškite dvi keptuves. Kuo smulkiau supjaustykite paprikas, pomidorus ir svogūnus ir kepinkite didelėje keptuvėje. Mūsų tikslas - taip patroškinti viską, kad daugiau ar mažiau gautųsi tiršta masė be gabaliukų, kad nesijaustų paprikų bei pomidorų žievelių.

Kol vienoje keptuvėje troškiname daržoves, kitoje galime kepti faršą. Kepdami faršą vis pasmulkiname, kad iškepus jis būdų birus, nesulipęs dideliais gabalais. Faršą iš karto galime paskaninti prieskoniais.

Kai abejose keptuvėse turim pakankamai iškepusius produktus, beriame viską į vieną. Sudedame indelį konservuotų pupelių, susmulkintas alyvuoges, pilame pomidorų ar paprikų padažą. Jeigu mėgstate aštrumą, galite drąsiai įpilti tabasco ar kitokio aštraus padažo (aš įsimylėjus "Pepper sause" su velniu nupieštu, tokiam nedideliam buteliuke), įberti pageidaujamų prieskonių. Viską sumaišius dar kelias minutes pakepame.

Sutarkuojame fermentinį sūrį. Dedame troškinį į indus, užbarstome sūriu.

Na, taip gamindavau anksčiau, tačiau taupydama laiką įsigudrinau troškinį gaminti truputį kitaip. Faršą kepinu su svogūnais, o paprikas ir pomidorus truputį patroškinu labai nedideliam kieky vandens ir tada tiesiog sutrinu trintuvu. Na, taip gaunasi kiek skystesnis variantas, tačiau skoniu tikrai nenusileidžia. Mėgstantiems šiek tiek saldžiau siūlau išbandyti šį patiekalą su kons. kukurūzais ar ananasų gabaliukais.

Skanaus!

Mišrainė su makaronais ir tunu

2010-05-11T12:11:00.004+03:00

Reikės:
1/2 pok. makaronų
1 indelio tuno
2-3 pomidorų
0,5-1 indelio juodųjų alyvuogių
0,5 indelio konservuotų kukurūzų
majonezo, druskos, aliejaus, kiti prieskoniai

Taigi, i užvirusį vandenį kaip visada beriame truputuką druskos ir pilame kelis lašus aliejaus. Metam stambesnių makaronų apie pusę maišelio ir verdam. Kol makaronai verda galim pasiruošti alyvuoges. Na, aš jas šiek tiek pasmulkinu - man taip skaniau. Aš pati naudoju juodąsias alyvuoges, gerai būtų, jeigu jos nebūtų pernelyg kietos. Taip pat galim atsidaryti konservuotų kukurūzų bei tuno indelius, smulkiai susipjaustyti pomidorus.

Taigi, viską pasiruošėm, makaronai išvirė. Nupilame vandenį ir palaukiame kol makaronai atvės. Tada į puodą dedame pomidorus, kukurūzus, alyvuoges ir tuną. Galima savo nuožiūra įberti truputuką mėgiamų prieskonių. Viską gerai išmaišome su natūraliu majonezu (geriausia majonezas be jokių skonio priemaišų) ir galima valgyti.

Skanaus!

Varškės užtepėlė

2010-05-07T11:16:00.006+03:00

Reikės:
1 pok. varškės
1-2 nedidelių agurkų
Pusė geltonos saldžiosios paprikos
2 skitelių česnako
prieskonių (druska, malti j. pipirai, švž. bazilikas, krapai)

Česnaką sutrinam, sumaišom su smulkiai pjaustyta paprika bei burokine tarka tarkuotais agurkais. Dedam varškę, beriam prieskonius ir maišom, minkom tol, kol gauname beveik vientisą košę. Varškė, nors ir su paprikų ir agurkų gabaliukais, turi būti lengvi tepama. Varškę siūlau rinktis ne birią. Taigi, tepame ant duonos ir... skanaus!

Bulvių virtinukai su šonine ir pievagrybiais

2010-05-03T20:27:00.005+03:00

Na, kaip dauguma mano gaminamų patiekalų, taip ir šitas - realybėje atrodo prastai. Bet paragavus... mhm...

Reikės:
1 maišelio bulvių virtinukų (ten berods 400 g)
apie 10 pievagrybių
3 vidutinių pomidorų
200 gramų šoninės

Taigi, čia dar vienas tų mano mėgstamų patiekalų - košių makalošių.

Imam maišelį šaldytų bulvių virtinukų ir verdam juos nelabai dideliam kieky vandens. Kol "bulvinukai" verda, susmulkiname pievagrybius, šoninę ir pomidorus ir juos kepiname ketuvėje. Kepiname tol, kol pievagrybiai sukrinta, o pomidorai visiškai suminkštėja. Tai bus mūsų "padažas". Kai padažas ir bulvinukai paruošti, reikia juos sudėti į keptuvę ir dar šiek tiek pakaitinti "drauge". Man labai patinka į keptuvę įpilti kelis šaukštus nuo virtinukų likusios sunkos (tokia krakmolinga, gan tąsi masė lieka), nes ji padažui priduoda šiek tiek skonio ir padažą padaro tikru padažu. Taigi, viską pakaitiname keletą minučių ir dedame į lėkštes. Paskutinį kartą pabandžiau į padažą dar paprikų ir svogūnų įpjaustyt - super gaunasi.

Skanaus!

Plokštainis "Negriukas"

2010-05-03T15:54:00.001+03:00

Vaikystėj namie būdavo šventė, kai mama šitą pyragą kepdavo. Kaip dabar menu tą plonytę geltoną knygutę, kurioj receptas šito gardumyno slėpdavosi. Taigi, dalinuosi.

Reikės:
3 st. cukraus
6 šaukštų kakavos
12 šaukštų kefyro
3 šaukštelių kepimo miltelių
8 kiaušinių
500 gr. margarino
3 st. miltų
2 šaukštų vandens

Į puodą dedame margariną. Kai jis išsilydo, beriame cukrų, kakavą, pilame vandenį ir viską gerai išmaišome, kad gautume vientisą masę, panašią į karštą šokoladą. Kai visa masė užverda, dar 5 minutes verdame nuolat maišant. Išjungiame viryklę, puodą nukeliame ir paliekame visą masę, kad atvėstų. Galite iš karto šiek tiek masės įsipilti į atskirą indą, kad nepamirštumėte jos palikti – užtepsime ant jau iškepto pyrago.

Į atskirą indą beriame miltus ir kepimo miltelius. Sumaišome su jau pasidaryta mase (buvusiu karštu, tačiau jau gerai atvėsusiu, šokoladu). Jeigu masė bus pakankamai neatvėsusi, tai pyragas garantuotai gausis susmegęs. Pilame kefyrą, dedame kiaušinių trynius ir vėl viską gerai išmaišome.

Gerai išplakame visus kiaušinių baltymus ir neskubant supilame į visą masę, atsargiai išmaišome.

Pyrago tešla jau paruošta. Belieka šiek tiek pašildyti orkaitę ir kepimo skardą. Skardą patartina šiek tiek patepti sviestu arba užpilti kelis lašus aliejaus. Visą turimą masę pilame į skardą ir dedame į orkaitę.

Pyragas paprastai kepa apie 45 minutes ~150-200 laipsnių temperatūroje. Galite patikrinti ar pyragas iškepęs, ar dar ne, panaudodamos dantų krapštuką arba degtuką (na, aš taip darau). Jeigu degtukas dar truputi drėgnas, tai reiškia, kad pyragą dar reikėtų pakepti.

Iškeptą pyragą patartina palaikyti truputį pravertoje orkaitėje, kad pravėstų, nes iš karto ištraukus jis gali sukristi. Taigi, lengvai atvėsusį pyragą aptepame pašildytu „karštu šokoladu“. Kai jis sustingsta (paprastai tai trunka iki 5 min.), galime pyragą pjaustyti. Man skaniausia, kai pyragas būna dar šiltas ir valgomas užsigeriant šaltu pienu. Skanaus!

Kokosinis pyragas su mėtų aromatu

2010-04-29T10:53:00.001+03:00

Reikės:
4 kiaušinių
1,5 st. cukraus
200 g grietinės
1-2 a. š. kepimo miltelių
3 š. aliejaus
2,5 st. miltų
poros šlakų mėtų sirupo (žalio)
100 g kokosų drožlių

Į dubenį dedam visus ingredientus ir viską sumaišom. Jeigu tingisi traukt mikserį, tai siūlyčiau viską dėti paeiliui, kaip išvardinta. Gautą masę supilam į kepimo formą. Pyragą kepam 180 laipsnių temperatūroj 30-40 minučių (kol pyragas gražiai pakyla ir viduje nebebūna šlapias).Vuolia! Skanaus!

Mielinės bandelės su įdaru

2010-04-26T16:31:00.003+03:00

Reikės:

2 st. kefyro
0,5 st. aliejaus
4-5 st. miltų
15 g sausų mielių
1 š. druskos
1 žiupsnelis cukraus

Tai yra turbūt paprasčiausias mielinės tešlos variantas. Tačiau, gerai paruošus įdarus gaunamos labai skanios bandelės.

Į puodą supilame kefyrą ir aliejų. Kaitiname ant nedidelės ugnies ir maišome tol, kol nesimato atsiskyrusių aliejaus lašų. Viryklę išjungiame, o į puodą subėrę druską, cukrų ir mieles, viską gerai išmaišome.

Į gautą masę po truputį dedame miltus ir maišome. Reikalingas miltų kiekis gali truputį svyruoti, taigi dėkit iš akies tiek, kad išmaišius tešla būtų dar truputį skystoka, lipni, labai lengvai minkoma. Tešlą padedame pusvalandžiui, kad pakiltų. Per tą laiką galime pasiruošti įdarą.

Pasigaminus įdarus iš jau truputį pakilusios tešlos formuojame norimo dydžio ir formos bandeles. Kepame apie 20 minučių kol tešla lengvai pagelsta. Pabaigoje bandelių viršų galima patepti kiaušinio baltymu, babarstyti smulkintais krapais.

Toks pats tešlos receptas tinka ir saldžioms bandelėms, tačiau toiu atveju derėtų kefyro-aliejaus masę suberti ir ištirpinti 1-2 stiklines cukraus.

Žemiau pateikiu kelis mano jau išbandytus įdarų variantus. Skanaus!

Mėsos įdaras. Faršą apkepame savose sultyse, susmulkiname kiek įmanoma labiau, kad būtų birus. Įdedame smulkiai pjaustyto svogūno bei suberiame prieskonius. Prieskonius dedame pagal skonį, tačiau labai rekomenduoju įberti smulkintų čiobrelių.

Lašinukų įdaras. Šis įdaras vienas paprasčiausių, jam nieko nereikia papildomai ruošti. Tiesiog supjaustome lašinukus kuo mažesniais kubeliais, apibarstome kmynais.

Špinatų įdaras. Susmulkiname špinatų lapus ir juos apkepame svieste kol sukrenta. Apibarstome bazilikais, maltais pipirais, malta kalendra. Atskirai patarkuojame fermentinio sūrio. Formuodami bandeles dedame po vieną sluoksnį špinatų ir sūrio.

Dešrelių įdaras. Jam tinka virta smulkinta dešra, pieniškos dešrelės. Labai patogu dėti mažytes, vaikiškas pieniškas dešreles - taip išvengiame pjaustymo. Pasiruošiam prieskonių mišinį - juodi pipirai, saldžioji paprika, mairūnai. Formuodami bandeles jas paprasčiausiai apvoliojame prieskoniuose ir aplipiname tešla.

Lazanija su špinatais ir varške

2010-04-26T15:35:00.007+03:00

Prieš keletą dienų diskutavom su kolegom vyrais apie lazaniją. Jų teigimu lazanija be mėsos - visiškas nesusipratimas. Tai turbūt norėdama pati sau įrodyt, kad jie klysta, nusprendžiau pasigaminti tokią. Ir žinot ką? Gavosi dieviškai skaniai. Tai ta proga ir dalinuosi.

Reikės:

Lazanijos lakštų
300-400 g šviežių špinatų
1-2 svogūnų
400 g varškės
100 g sviesto
2 š. grietinės
1 st. pieno
100 g fermentinio sūrio
prieskonių

Taigi, pradedame gaminti varškės-špinatų košę.
Išlydome sviestą, jame pakepiname smulkiai pjaustytus svogūnus. Įdedame grietinės, prieskonių (malti juodi pipirai, druska, malti lauro lapai, maltas muskatas, bazilikai), viską išmaišome. Sudedame smulkiai pjaustytus špinatų lapus ir troškiname iki kol špinatai patamsėja ir "sukrenta". Troškinant špinatus įpilame tiek pieno (čia galima iššisukti su grietinėle arba grietine ir vandeniu), kad baigus troškinti gautume maždaug taip atrodančią masę:

Špinatus paliekame aušti, uždedame kaitinimui puodą su trupučiu vandens - jis skirtas lazanijos lakštų apvirimui. Į jau šiek tiek pravėsusius patroškintus špinatus sudedame trintą varškę. Beje, varškės trinti nereikės, jeigu nusipirksite iš karto "košės" konsistencijos. Taip sutaupytumėt šiek tiek laiko ir darbo. Taigi, viską labai gerai sumaišome, kad iš varškės ir špinatų gautume vientisą lengvai tepamą košę.

Beveik baigta. Dabar tereikia sudėlioti apvirtus makaronų lakštus ir juos sutepti pasigaminta koše. Labai svarbu aptepti lakštų pakraščius. Susluoksniavus lazaniją galime dėti į įkaitintą orkaitę. Pakepame apie 15 minučių, apibarstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir dar pakepame 5-10 minučių. Lazaniją patiekiame supjaustytą dideliais gabalais (porcijomis). Galima dar pagardinti pikantišku padažu. Skanaus!

Tomo Donelos "Atsisveikinimas"

2010-04-26T13:25:00.004+03:00

Vaidybinis lietuvių filmas apie vėžiu sergančio žmogaus pasiruošimą palikti šį pasaulį. Kaip ir dauguma lietuviškų kino filmų šis truputį "varo į depresiją", tačiau smagių akimirkų, kai galima pradėti juoktis net ir balsu. Manau, filmas labai turėtų patikti kiek vyresnio amžiaus žmonėms. Vienintelė, tačiau akis badanti filmo problema - kai kuriose scenose garsas gerokai nesutampa su vaizdu. Taigi, bendrai vertinčiau visgi 8/10. Pasižiūrėti tikrai rekomenduoju, ypač tiem, kurie linkę nelabai vertinti savo gyvenimą.

Mindfuck movies. 1 dalis.

2010-02-17T20:49:00.003+02:00

Taigi, pribrendo pagaliau laikas pasidalinti mintimis apie keletą žiūrėtų "mindfuck" filmų.

1. Knowing/Suvokimas (2009). Dar vienas filmas apie pasaulio pabaigą. Mokslininkui į rankas patenka 50 metų senumo popieriaus lapas, kuriame prirašyta daugybė skaičių. Iš pirmo žvilgnio - tai skaičiai, kurie neturi jokios sekos. Tačiau mokslininką būtent ta ir sudomina. Jis pradeda nagrinėti šių skaičių reikšmę ir netikėtai paaiškėja, kad tai įvairių katastrofų datos. Pasirodo, kad lape nurodytos ir kelios žmoniją dar tik ištiksiančios nelaimės.
Taigi, kaip ir priklauso tokiame filme, įtampa sėkmingai išlaikoma nuo pat filmo pradžios iki pabaigos. Šį filmą vertinčiau 8/10. Žiūrėti siūlyčiau tik tiems, kad bent truputį domisi įvairiomis religijomis ir yra sveikai fantastinių filmų mėgėjai. Daugiau čia

2. Messages Deleted/ Žinutės ištrintos (2009). Scenaristas, dėstytojas yra priverstas išyventi savo paties sukurtą istoriją. Sukrečianti tiesa, kad realiame gyvenime viskas pradeda klostytis lygiai taip, kaip parašyta - visiškai sužlugdo jauną vyrą. Jam pradeda skambinti aukos, kurių jis nepažįsta. Čia pagelbėti sumąsto viena iš studenčių, aptikusi, kad šią istoriją dėstytojas pavogė iš savo studento. Kerštas? Taip. Kas gi tikrasis istorijos autorius ir kuo pasibaigs filmas? Tai netikėta, įdomu, sukrečia. Vertinu 7/10 nes gal kiek ištempta ir nelabai įtikėtina kai kur pasirodo. Daugiau čia.

3. After Hours (1985). Vyrukas po darbo užeina į kavinę ir... susipažįsta su moterimi. Deja, bet jis sutinka pasimatyti su ja šiek tiek vėliau. Tada ir prasideda visos įdomybės. Filmas sukelia labai keistus jausmus. Žiūrisi įdomiai. Pamatyti galbūt verta, bet kaip labai gero įvardyti tikrai negalėčiau. 7/10 už visiškai netikėtą siužetą. Daugiau čia

4. Blade Runner: The Final Cut. Neapsigaukit dėl aktoriaus. Taip, šiame filme vaidina H.Fordas, bet tai tikrai nėra nieko panašaus į normalų veiksmo filmą. 9-ojo dešimtmečio pradžios filmas, kuriame bandoma pavaizduoti žmones-robotus ir būsimas technologijas. Tiesą sakant, vertindama šį filmą galiu ir suklysti. Galbūt jį žiūrėjau nesusikaupusi ir dėl to nesurankiojau visų "kas, kaip ir kodėl". Siūlau paprasčiausiai negaišti laiko ir pasirinkti bet kurį kitą filmą. Šis visiškai neužkabino i atminty išliko vos pora "kadrų". 3/10. Daugiau čia.

5. Crash (1996). Tik neapsigaukit. Yra filmas tuo pačiu pavadinimu išleistas 2004 metais, tačiau šių filmų siužetai gerokai skiriasi. Filmas gal mažumytį ištemptas, tačiau jį labai įdomu žiūrėti dėl personažų iškreipto pasaulio matymo. Kam patinka šiek tiek nesveika erotika, tai griebkit šį filmą net nemąstydami. Drąsus filmas su gan atviromis sekso scenomis. Taigi, istorija pradedama tuo, kad vyriškis patenka į autoavariją. Šiek tiek atsigavęs jis susipažįsta su tam tikra žmonių grupele, kurią, ko gero, galima būtų pavadinti "undergroundine". Pagrindinis šios grupelės variklis - ypatingą aistrą sukeliantys avarijų vaizdai. Visiškai silpnų nervų žmonėms žiūrėti nepatariu. Pati vertinu filmą 9/10. Daugiau čia.

6. Cube/Kubas (1997). Na, apie šitą filmą turbūt neverta ilgai ir kalbėti - dauguma yra tikrai bent girdėję apie jį. Tai pirmoji dalis. Antroji, "Cube 2:Hypercube", išleista 2002 metais. Tai filmas apie paslaptingą statinį kupiną spąstu. Į milžinišką kubą prieš jų valią yra įleisti keli ypatingų gebėjimų turintys žmonės (policininkas, gydytoja, matematikė ir pan.). Nei vienas jų neatsimena kaip čia pateko. Jie supranta, kad surasti išėjimą galės tik pasikliaudami vienas kitu ir dirbdami darnioje komandoje. Tik...ar jiems pavyks taip bendrauti atsidūrus visiškoje nežinioje? Filmas vertas 8/10. Daugiau čia.

Avižiniai sausainiai

2010-02-11T15:32:00.004+02:00

Sveiki, kepiau sausainukus paprastučius. Kolegom patiko ir recepto prašė. Tai ta proga, kad kiekvienam atskirai pasakot nereiktų, įmetu.

Reikės:
1 st. paprastų avižų dribsnių
100 g. sviesto
1 a.š. kepimo miltelių
2-5 š. miltų
2 kiaušinių
0,5 st. cukraus
priedai (pasirinkti pagal asmeninius pageidavimus)

Taigi, išlydome sviestą keptuvėje, suberiame avižinius dribsnius (tuos paprastus, lietuviškus, kur prie visų košių sudėta buna). Kepiname ant nedidelės ugnies kol avižos lengvai pagelsta ir sugeria visą sviestą. Įmaišome truputį kepimo miltelių ir porą šaukštų miltų. Jeigu norite, galima įberti cinamono arba kakavos.
Kol avižos kepa į atskirą indą įmušame porą didelių kiaušinių (ir trynio, ir baltymo reikia), suberiame cukrų ir gerai išmaišome. Pagardinimui vėlgi savo nuožiūra galite įberti vanilinio cukraus, įdėti medaus ar įpilti kokio aromatinio sirupo.
Į gautą kiaušinių-cukraus masę sudedame kepintas avižas, išmaišome. Ir vėl dedam pagal skonį arba tai, ko turim namie: razinos, skaldyti riešutai, saulėgrąžos, kokoso drožlės, džiovinti vaisiai ir pan. Dar kartą viską gerai išmaišom ir metam į orkaitę. Kepti reiktų vidutinėje temperatūroje iki kol sausainiai gražiai pagels. (paprastai man trunka apie 20 min). Tai tiek. Skanaus!

Mišrainė su rūkyta menke

2010-02-08T23:31:00.005+02:00

Turėjau šaldytuve menkę, kurios kažkodėl nesugebėjom įveikti per savaitgalį su alučiu. Taigi, nusprendžiau, kad reiktų gal mišrainę pasidaryt. Trys paprastos priežastys: greita, skanu, nereik daugiau galvot ką į darbą pietum nusinešt. Taigi, prireikė:

1 rūkytos menkės (buvo apie 300-400 g)
1 nedidelio svogūno
1 indelio marinuotų kukurūzų
2 marinuotų agurkų
2 šaukštų majonezo, prieskonių.

Taigi, susmulkinau žuvies mėsą, supjausčiau svogūniuką ir agurkus, subėriau kukurūzus. Apibarsčiau viską trupučiu druskos, juodų maltų pipiriukų ir malta kalendra, įdėjau porą šaukštų majonezo. Viską išmaičiau ir galima jau "kirst". Mama kai šitą mišrainėlę daro, tai vietoj agurko deda virtą ir susmulkintą kiaušinį. Abi versijos man patinka, tik maniškė mažiau laiko užima :D (Sorriukas, foto nėra. Gal kada kitą kartą pasigaminus neužmiršiu nufotografuot, tai įdėsiu). Skanaus.

Miltiniai blyneliai

2010-01-30T01:44:00.003+02:00

Prieš keletą dienų sumąsčiau "šeimynai" pagaminti vakarienę. Dar sėdėdama darbe kažkodėl užsimaniau miltinių blynų. Labai sėkmingai juos suvartojau per dvejus pietus ir dvi vakarienes. Labai paprasta, gan greita ir tikrai labai skanu. Ir dar... vaikystę primena ;)

Reikės:
1 stiklinės kefyro
1 kiaušinio
0,5-1 stiklinės miltų
pieno/(mineralinio) vandens
žiupsnelio druskos

Taigi, iš pradžių sumaišome kefyrą, kiaušinį, druskytę ir miltus. Turėtų gautis gan tiršta masė. Ją skiedžiame pasirinktinai pienu, mineraliniu arba paprastu vandeniu iki masė taps pakankamai skysta. Įkaitiname keptuvę, patepame lašinukais arba įpilame kelis lašus aliejaus ir įpilame tešlos tiek, kad būtų kuo plonesniu sluoksniu uždengtas visas keptuvės dugnas. Siūlau kepti bent dvejose keptuvėse, nes kepant vienoje sugaišite labai daug laiko.

Taigi, apkepus blynelius iš abiejų pusių man patinka juos susukti ir pamirkyti į uogienės-grietinės padažą. Atrodo daugmaž taip:

Pietums tuos pačius blynelius padariau kiek sotesnius ir patogesnius valgyti darbe. Pasidariau kumpio (tiesą sakant virtos dešros) ir sūrio įdarą, kurį įvyniojau į blynelius. Jei norite kepti blynelius su įdaru, tokiu atveju galima taupant laiką iškepti tik vieną blynų pusę - kita apkeps šildant(kepant) blynus į juos jau įsukus pasirinktus priedus. Deja, man teko pasišildyti blynus mikrobangų krosnelėje, todėl jie nebuvo apskrudę. Atrodė va taip:

Taigi, sėkmės eksperimentuojant pasirinkus savo mėgstamus įdarus. Skanaus!

Secret Diary of a Call Girl

2010-01-30T00:47:00.005+02:00

"Secret Diary of a Call Girl" ("Slaptas prostitutės dienoraštis") - visiškai moteriškas serialas. Žiūrisi labai lengvai. Visiškai nereikalauja didelio susikaupimo. Be to, kiekviena serija tetrunka vos daugiau nei 20 minučių. Viso išleisti du pilni sezonai ir mano turimomis žiniomis daugiau serijų leisti neplanuojama.
Serialas pastatytas remiantis tikrais faktais - realios protitutės, kuri vadina save "Belle de Jour" dienoraštį.
Kaip jau minėjau, turinys paprastas. Kaip dažnai būna su serialais - tik pabaigus žiūrėti vieną seriją iš karto užsimanai pamatyti kitą. Pagrindinė serialo tema - vyrų norų patenkinimas už pinigus. Perspėju, kad pornografijos elementų atrasti gan sudėtinga. Sekso scenų daug, tačiau jos pateikiamos išradingai, nerodoma pernelyg daug nuogo kūno, bet leidžiama suprasti viską iki smulkmenų.
Taigi, merginos, "Secret Diary of a Call Girl" - puikus laiko "prastūmimas" specialiai jums.
Daugiau apie serialą čia.

Šalta ne tik man

2010-01-25T00:33:00.004+02:00

Už lango šalta taip, kaip nebuvo turbūt gerus 4 ar 5 metus. Ir Daliai turbūt nekaršta. Va kaip ant radiatoriaus šildosi, jeigu prisiglaust neledžiu:

Ryžiai su dešryte ir voveraitėmis

2010-01-25T00:12:00.005+02:00

Aptikau šaldytuve dešrytės, kurią jau būtinai suniamniam reikėjo ir prisiminiau, kad voveraičių šaldytų yra. Gal kiek keista man per savaitę antrą kartą gaminti ir 5 kartą valgyti grybus, tačiau... svarbiausia juk, kad rezultatas skanus gavosi.

Reikėjo:

pusės rinkės kažkokios dešros (įtariu kiaulienos parūkyta kokia..nzn, nes mama lauktuvių įdėjo)
1 didelio svogūno
3-4 saujų voveraičių
200 g ryžių
priedai (grietinė, sviestas, pienas, prieskoniai)

Taigi, kubeliais supjaustytą dešrą teko apkepti keptuvėje su svogūnais. Tada sudėjau voveraites, įdėjau truputį sviesto ir grietinės, įpyliau kelis šlakus pieno, kad voveraitės su mėsyte troškintųsi. Pagardinimui įbėriau druskos, j.pipirų, maltos kalendros, bazilikų ir įpyliau truputį sūraus sojų padažo. Kol viskas troškinosi išviriau ryžius. Juos jau lėkštėje taip pat apšlaksčiau trupučiu sojų padažo. Paprasta, greita, skanu. Kelios foto:

Naminiai triufeliai

2010-01-24T23:36:00.008+02:00

Jau porą dienų prieš šeštadienį turėjau mintį, kad savaitgalį reiktų išmėginti kažką skanaus ir naujo. Taigi, pasidairius internete aptikau paprastą triufelių receptuką. Recepto šaltinis http://www.donnahay.com.au/
Savaime suprantama, visada gamindamas pagal "svetimą" receptą prisiderinį kažką sau, taigi... pažiūrėkit kas gavosi:

Jiems reikia:
300 g juodojo šokolado
200 ml grietinėlės (naudojau 35% riebumo)
1 a.š. cinamono

Panaudoti priedai:
migdolai (pilni branduoliai ir smulkinti)
kakava
vaflių trupiniai
kokoso drožlės

Gaminimo procesas labai paprastas. Imam didelį puodą, įpilam vandens ir kaitinam. Į tą puodą įstatom mažesnį, į jį sudedam šokoladą, grietinėlę ir cinamoną. Kaitinam ir maišom kol pasidarys vientisa masė. Ataušiname masę iki kambario temperatūros ir dedame į šaldytuvą, kad pastingtų (turėtų stingti apie 3-5 valandas). Rekomenduojama prieš šaldant masę perpilti į svietu išteptą indą.

Kai masė sukietėja, galima daryti triufeliukus. Patarčiau apsimauti kulinarines pirštines arba naudoti paprasčiausius plonus maišelius. Darant "plikomis" rankomis masę labai greitai tirpsta.

Išbandžiau pagaminti triufelius skirtingo dydžio, su įdaru (migdolų riešutais), bei su skirtingais pabarstukais(kakava, kokoso drožlės, vaflių trupiniai, smulkinti migdolai). Iš padarytų šį kartą man skaniausi maži, aplipinti migdolų trupiniais. Kitą kartą planuoju pabandyti į dar nesustingusią masę įpilti keletą lašų mėtinio arba kokosinio sirupo.

Skanaus!

Kinomano užrašai

2010-01-24T03:27:00.002+02:00

Būdama visiškai nepataisoma kino fanatike pradedu atsiliepimų apie filmus ciklą "Kinomano užrašai". Filmų žiūriu tikrai daug ir labai įvairių, tačiau artimiausiuose planuose vainamieji "mindfuck movies". Lietuviškai versti "mindfuck" ko gero reiktų kaip "psichiką paveikiantys". Taigi, tai daugybė filmų, kurie paprastai būna slogios nuotaikos, kartais ne visai aiškaus siužeto ir visaip kaip veikiantys požiūrį į gyvenimą. Savaime suprantama, gali įsimaišyti ir šiai "serijai" nepriklausančių filmų aprašymai. Būtina neužmiršti, kad dėl skonio nesiginčyjama. Viskas, ką kadanors rasite šiam BLOG'e bus tik mano asmeninė nuomonė. Kitu atveju rasite link'us. Tai... iki greito.

ZERO II

2010-01-24T02:54:00.002+02:00

Taigi, teko laimė apsilankyti viename pirmųjų šio filmo seansų. Kaip ir buvo tikėtasi, filme buvo gausu smurto, keiksmažodžių, meilės, išdavystės bei visiško pamišimo ir nepaaiškinamo įtūžio. Tačiau E.Vėlyvis ir vėl nustebino savo kaip režisieriaus atlikto darbo kokybe. Aktorių vaidyba taip pat nenuvylė.
Anot režisieriaus - filmo žanras - detektyvinė muilo opera. Filmą sudaro 5 "serijos", kurių kiekvienoje į situaciją pažvelgiama vis kitų žmonių akimis. Kiekviena "serija" tarsi palieka savų neįmintų mįslių, tačiau finale, savaime suprantama, viskas išaiškėja.
Ypač didelį įspūdį palieka pats filmavimo būdas. Atkreipiamas dėmesys į daugybę smulkių, tačiau filmo kontekste labai svarbių detalių.
Mano asmenine nuomone filmas turėtų sulaukti didelio pasisekimo. Ir čia, manau, galima būtų kalbėti net apie užsienio auditoriją.
Taigi, kas nematėt - pasižiūrėkit. Filmą vertinčiau 8/10. Daugiau apie filmą skaitykite: http://www.zero2.lt/

Pradžia

2010-01-19T01:51:00.000+02:00

Taigi, manau, atėjo pagaliau ir man metas retkarčiais pasidalinti savo patyrimais, žiniomis, nuomone, įvairaus plauko nutikimais, nuotaika ir... viskuo, kuo tik galima pasidalinti.

Kadangi dienos tiesiog lekte lekia, o taip pat ne paslaptis, kad mano ir naktys dažniausiai ne pilnai išmiegotos, tai... nemigai kankinant retkarčiais brūkštelsiu atsiliepimus apie įvairius renginius, filmus, maistelio gaminimą, rankdarbius ir pan.

Taigi, mielieji, pirmąjį pranešimą tuo ir baigsiu, nes labai reikia susikaupti ir "mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis", bo egzaminas jau visiškai ant nosies. Iki greito ;)