Rodomi pranešimai su žymėmis Leon Somov. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Leon Somov. Rodyti visus pranešimus

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

Leon Somov & Jazzu albumo "Score" pristatymas

Spalio 21-22 dienomis muzikos klube "Tamsta" buvo pristatytas naujas Leon Somov ir Jazzu kūdikis vardu "Score". Na, galiu pasakyti tik "man patiko".

Atlikėjai auga tiesiog akyse (o gal reikėtų sakyti ausyse?). Antrajame albume pristatyti muzikiniai kūriniai, rodos, brandesni, prieš išleidžiant savarankiškam gyvenimui paauginti. Išlaikyti, kaip ir geras vynas.

Nedrįstu teigti, kad buvo visiškas anšlagas. Salėje susirinkę žmogučiai įdėję truputį pastangų sugebėjo net lengvai pasišokti. Bet žmonių tikrai buvo daug. Ir įvairių. Net Juozuko dubleris buvo. Ir pats Juozas apsilankė, nors darbų tikriausiai netrūksta likus mažiau nei savaitei iki naujos kolekcijos pristatymo. Bet iš kitos pusės žiūrint... gal ir logiška. Kolegos, visgi. Projekte "XYZ" sėkmingai bendradarbiavo. Buvo ir daugiau puikiai žinomų žmonių (jeigu netyčia neapsipažinau): G.Martirosianaitė, L.Rasutis, Giedrė ir EMPTI, I.Šimukauskienė ir kt.

Pati Jazzu vienareikšmiškai buvo vakaro karalienė. Kostiumus dalinai keitė net keletą kartų tiesiog scenoje. Ji atrodė tikrai įspūdingai. Netradicinio kirpimo švarkai gal net šiek tiek priminė man Lady Gaga.

Taigi, puikus vakaras su labai gera muzika. Atlikėjai atrodė labai nuoširdūs. Ir tokie tikriausiai buvo, nes vienos dainos (berods "Song About Love") atlikėja nesugebėjo užbaigti - susigraudino. Ačiū Justei už nuoširdumą ir jos kuriamą tokią ausiai mielą muziką.

2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Elektroninė muzikos fantazija "XYZ"

Jeigu reikėtų kaip mokykloje aprašyti renginį trumpai, vos pora sakinių, tai užtektų vieno vienintelio žodžio „ĮSPŪDINGA“. Tačiau išlieka šiokia tokia dilema šioj situacijoj – vis dar abejoju kurį įspūdingumo lygį pasirinkti - „labai“ ar „labai labai“.

Pasiskaičius viso renginio aprašymą kažkodėl tikėjausi prabangaus vakaro: vyrų su kostiumais (na, nepersistenkim, smokingai nebūtini), moterų ne su vakarinėmis suknelėmis, bet pasipuošusių, galbūt net raudono kilimėlio prie durų bateliams šiek tiek pavalyti. Bet ir vėl apsirikau! Pasirodo, veiksmas vyko tikrų tikriausiame „lofte“. Didelė erdvė, betonuotos grindys ir keli šimtai paprastų sulankstomų kėdučių. Hm... Aš tikrai čia pataikiau? Tikrai taip – ant tokios pat kėdutės salės centre Rinkevičių sėdintį pamačiau. Nusiraminau ir nekantraudama laukiau renginio pradžios. Viskas prasidėjo įprastu beveik pusvalanduko vėlavimu. Bet žinot ką? Buvo verta laukti.

Pagrindinė performanso idėja – sugretinti du tarpusavyje lyg ir nederančius muzikos stilius. Kūrėjai tarsi uždavė žiūrovui klausimą „ar įmanoma darni operos ir elektronikos sintezė?“ Taigi, būtent pats spektaklis ir buvo puikus atsakymas kiekvienam. Ir kiekvienam tas atsakymas, įtariu, vis kitoks.

Aš susidariau įspūdį, kad veiksmas vyko toli gražu ne aukčiausio lygio bare. Eilinis vakaras, kai apsilanko daugybė skirtingų žmonių, kai pastebimos vienų kitiems simpatijos bei antipatijos, kai nutinka kažkas nenumatyto. Visgi, įdomu pažvelgti kiek kitu kampu. Neįprasta. Klausai žymiausių operų arijų ir tuo pačiu girdi pusantros valandos nenutrūkstančią elektroninę melodiją bei operai visiškai nebūdingą ritmiką.

Į spektaklį įtraukti buvo visi – net ir „Silence“ šeimos nariai. Na, jiems didelių aktorinių sugebėjimų neteko parodyti, tačiau kiekvienas turėjo savo rolę. Dauguma atlikėjų įkūnijo net ne po vieną personažą. Vienas smagiausių sprendimų man – elektroninės muzikos dievai, kurie tarytum atliko barmenų vaidmenis. Tik „miksavo“ ne kokteiliukus, o muziką.

O kostiumai kokie! Na, galbūt nereiktų labai stebėtis, kai kostiumų autorius pats Juozas Statkevičius. Aišku, būdama paprasta piliete įvertinau pasirinktas medžiagas, jų tekstūras. Agro ar pakavimui skirta plėvelė atrodo nelabai tinkama scenai. Tačiau kai tokias medžiagas į rankas pasiima kūrybingi žmonės, viskas yra įmanoma. Kostiumai be galo išraiškingi, puikiai atskleidžiantys personažo charakterį. Senovinės suknelės ir mūsų įsivaizduojama ateities apranga (blizgūs aptempti ar labai griežto kirpimo drabužiai) neleido pamiršti kur ir ko susirinkom.

Taigi, kaip jau minėjau anksčiau – įspūdinga. Tiesa, žmonėms, kuriems visiškai nepriimtina šiuolaikinė muzika, galbūt ir nepatiktų toks performansas. Bet man ir daugumai žiūrėjusių vakaras tikrai neprailgo.

Apie bohemiečius www.bohemieciai.lt
Apie „Silence“ www.silence-please.com
Keletą nuotraukų iš pačio renginio ir generalinės repeticijos galite pamatyti čia.