Taigi, peržiūrėjau dar vieną seną gerą serialą. Serialą sudaro 5 pilni sezonai. Serialas statytas remiatis to paties pavadinimo prancūzų filmu (1990).
Puikus vaikystės vakarus su šeima prie TV primenantis serialas. Ir ta moteris (Peta Wilson) jau toookia graži būdavo... Ech.
Tai istorija apie merginą, kuri buvo "pakišta" ir pasodinta į kalėjimą. Tačiau iš įkalinimo įstaigos ji buvo perkelta kitur. Į "Pirmąjį skyrių". Ji išmokoma kautis, valdyti įvairius ginklus, dirbti kompiuteriu. Ir, vienaip ar kitaip, gyvena nelaisvėje, kone visą laiką stebima slaptomis kameromis.
Siužetas nuo 3 sezono akivaizdžiai dirbtinai temptas. Įtariu, dėl tuometinio serialo populiarumo. Taigi, į pabaigą lyg ir galėtų atsibosti. Tačiau... už ką tikrai džiūgauju, kad fone prasisuko visas serialas - tai muzika. Ji parinkta labai atsakingai ir derinant prie kiekvienos konkrečios situacijos. Kartais taip puikiai priderinta, kad, eilinį kartą, man teko paašaroti minimaliai. Finale mano playlist'as pasipildė kokiais 150 naujų gerų muzikinių kūrinių. Prie šito serialo dedu pliusiuką ir teks niekada nebesugrįžt. Bendrai įvertinčiau 7/10.
Daugiau apie filmą ir serialą.
2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis
2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis
Elektroninė muzikos fantazija "XYZ"
Jeigu reikėtų kaip mokykloje aprašyti renginį trumpai, vos pora sakinių, tai užtektų vieno vienintelio žodžio „ĮSPŪDINGA“. Tačiau išlieka šiokia tokia dilema šioj situacijoj – vis dar abejoju kurį įspūdingumo lygį pasirinkti - „labai“ ar „labai labai“.
Pasiskaičius viso renginio aprašymą kažkodėl tikėjausi prabangaus vakaro: vyrų su kostiumais (na, nepersistenkim, smokingai nebūtini), moterų ne su vakarinėmis suknelėmis, bet pasipuošusių, galbūt net raudono kilimėlio prie durų bateliams šiek tiek pavalyti. Bet ir vėl apsirikau! Pasirodo, veiksmas vyko tikrų tikriausiame „lofte“. Didelė erdvė, betonuotos grindys ir keli šimtai paprastų sulankstomų kėdučių. Hm... Aš tikrai čia pataikiau? Tikrai taip – ant tokios pat kėdutės salės centre Rinkevičių sėdintį pamačiau. Nusiraminau ir nekantraudama laukiau renginio pradžios. Viskas prasidėjo įprastu beveik pusvalanduko vėlavimu. Bet žinot ką? Buvo verta laukti.
Pagrindinė performanso idėja – sugretinti du tarpusavyje lyg ir nederančius muzikos stilius. Kūrėjai tarsi uždavė žiūrovui klausimą „ar įmanoma darni operos ir elektronikos sintezė?“ Taigi, būtent pats spektaklis ir buvo puikus atsakymas kiekvienam. Ir kiekvienam tas atsakymas, įtariu, vis kitoks.
Aš susidariau įspūdį, kad veiksmas vyko toli gražu ne aukčiausio lygio bare. Eilinis vakaras, kai apsilanko daugybė skirtingų žmonių, kai pastebimos vienų kitiems simpatijos bei antipatijos, kai nutinka kažkas nenumatyto. Visgi, įdomu pažvelgti kiek kitu kampu. Neįprasta. Klausai žymiausių operų arijų ir tuo pačiu girdi pusantros valandos nenutrūkstančią elektroninę melodiją bei operai visiškai nebūdingą ritmiką.
Į spektaklį įtraukti buvo visi – net ir „Silence“ šeimos nariai. Na, jiems didelių aktorinių sugebėjimų neteko parodyti, tačiau kiekvienas turėjo savo rolę. Dauguma atlikėjų įkūnijo net ne po vieną personažą. Vienas smagiausių sprendimų man – elektroninės muzikos dievai, kurie tarytum atliko barmenų vaidmenis. Tik „miksavo“ ne kokteiliukus, o muziką.
O kostiumai kokie! Na, galbūt nereiktų labai stebėtis, kai kostiumų autorius pats Juozas Statkevičius. Aišku, būdama paprasta piliete įvertinau pasirinktas medžiagas, jų tekstūras. Agro ar pakavimui skirta plėvelė atrodo nelabai tinkama scenai. Tačiau kai tokias medžiagas į rankas pasiima kūrybingi žmonės, viskas yra įmanoma. Kostiumai be galo išraiškingi, puikiai atskleidžiantys personažo charakterį. Senovinės suknelės ir mūsų įsivaizduojama ateities apranga (blizgūs aptempti ar labai griežto kirpimo drabužiai) neleido pamiršti kur ir ko susirinkom.
Taigi, kaip jau minėjau anksčiau – įspūdinga. Tiesa, žmonėms, kuriems visiškai nepriimtina šiuolaikinė muzika, galbūt ir nepatiktų toks performansas. Bet man ir daugumai žiūrėjusių vakaras tikrai neprailgo.
Apie bohemiečius www.bohemieciai.lt
Apie „Silence“ www.silence-please.com
Keletą nuotraukų iš pačio renginio ir generalinės repeticijos galite pamatyti čia.
Pasiskaičius viso renginio aprašymą kažkodėl tikėjausi prabangaus vakaro: vyrų su kostiumais (na, nepersistenkim, smokingai nebūtini), moterų ne su vakarinėmis suknelėmis, bet pasipuošusių, galbūt net raudono kilimėlio prie durų bateliams šiek tiek pavalyti. Bet ir vėl apsirikau! Pasirodo, veiksmas vyko tikrų tikriausiame „lofte“. Didelė erdvė, betonuotos grindys ir keli šimtai paprastų sulankstomų kėdučių. Hm... Aš tikrai čia pataikiau? Tikrai taip – ant tokios pat kėdutės salės centre Rinkevičių sėdintį pamačiau. Nusiraminau ir nekantraudama laukiau renginio pradžios. Viskas prasidėjo įprastu beveik pusvalanduko vėlavimu. Bet žinot ką? Buvo verta laukti.
Pagrindinė performanso idėja – sugretinti du tarpusavyje lyg ir nederančius muzikos stilius. Kūrėjai tarsi uždavė žiūrovui klausimą „ar įmanoma darni operos ir elektronikos sintezė?“ Taigi, būtent pats spektaklis ir buvo puikus atsakymas kiekvienam. Ir kiekvienam tas atsakymas, įtariu, vis kitoks.
Aš susidariau įspūdį, kad veiksmas vyko toli gražu ne aukčiausio lygio bare. Eilinis vakaras, kai apsilanko daugybė skirtingų žmonių, kai pastebimos vienų kitiems simpatijos bei antipatijos, kai nutinka kažkas nenumatyto. Visgi, įdomu pažvelgti kiek kitu kampu. Neįprasta. Klausai žymiausių operų arijų ir tuo pačiu girdi pusantros valandos nenutrūkstančią elektroninę melodiją bei operai visiškai nebūdingą ritmiką.
Į spektaklį įtraukti buvo visi – net ir „Silence“ šeimos nariai. Na, jiems didelių aktorinių sugebėjimų neteko parodyti, tačiau kiekvienas turėjo savo rolę. Dauguma atlikėjų įkūnijo net ne po vieną personažą. Vienas smagiausių sprendimų man – elektroninės muzikos dievai, kurie tarytum atliko barmenų vaidmenis. Tik „miksavo“ ne kokteiliukus, o muziką.
O kostiumai kokie! Na, galbūt nereiktų labai stebėtis, kai kostiumų autorius pats Juozas Statkevičius. Aišku, būdama paprasta piliete įvertinau pasirinktas medžiagas, jų tekstūras. Agro ar pakavimui skirta plėvelė atrodo nelabai tinkama scenai. Tačiau kai tokias medžiagas į rankas pasiima kūrybingi žmonės, viskas yra įmanoma. Kostiumai be galo išraiškingi, puikiai atskleidžiantys personažo charakterį. Senovinės suknelės ir mūsų įsivaizduojama ateities apranga (blizgūs aptempti ar labai griežto kirpimo drabužiai) neleido pamiršti kur ir ko susirinkom.
Taigi, kaip jau minėjau anksčiau – įspūdinga. Tiesa, žmonėms, kuriems visiškai nepriimtina šiuolaikinė muzika, galbūt ir nepatiktų toks performansas. Bet man ir daugumai žiūrėjusių vakaras tikrai neprailgo.
Apie bohemiečius www.bohemieciai.lt
Apie „Silence“ www.silence-please.com
Keletą nuotraukų iš pačio renginio ir generalinės repeticijos galite pamatyti čia.
2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis
Varškės apkepas
Pasiknisti mažumytį reikia, bet šiaip pasigaminti labai paprasta. Ir, bent man, kai nedažnai, tai dieviškai skanu. Vaikystę ir mamos virtuvę labai primena.
Reikės:
400 g varškės (vid. riebumo arba riebios)
3-4 šaukštų manų kruopų
2-7 šaukštų cukraus
4 kiaušinių
2 šaukštai aliejaus (arba 3 šaukštai sviesto)
1 st. pieno (dar geriau saldi grietinėlė)
razinų ar kitų pageidaujamų priedų
1. Iš pradžių pasiruošiame manus - juos reikia užpilti grietinėle arba pienu, kad išbrinktų.
2. Atskiriame kiaušinių baltymus. Trynius gerai ištriname su cukrumi. (Cukraus dėti pagal norimą apkepo saldumą. Kadangi aš dėjau razinų ir ant viršaus dar pyliau vanilinį padažiuką, cukraus įbėriau vos porą šaukštų).
3. Į "gogel-mogel" masę sudedame varškę, išbrinkusius manus, supilame aliejų (arba dedame sviestą). Viską gerai išmaišome ar net suplakame.
4. Baltymus išplakame iki putų ir dedame į pasigamintą masę. Sudedame razinas ir atsargiai viską išmaišome. Išklojame skardą kepimo popieriumi ar folija, supilame tešlą ir kepame kol paviršius lengvai paruduoja.
Prieš valgant būtina palaukti kol praauš. Skanauti vieną, su uogiene, sirupu, ledais ar vaniliniu padažu (rekomenduoju). Skanaus!
Reikės:
400 g varškės (vid. riebumo arba riebios)
3-4 šaukštų manų kruopų
2-7 šaukštų cukraus
4 kiaušinių
2 šaukštai aliejaus (arba 3 šaukštai sviesto)
1 st. pieno (dar geriau saldi grietinėlė)
razinų ar kitų pageidaujamų priedų
1. Iš pradžių pasiruošiame manus - juos reikia užpilti grietinėle arba pienu, kad išbrinktų.
2. Atskiriame kiaušinių baltymus. Trynius gerai ištriname su cukrumi. (Cukraus dėti pagal norimą apkepo saldumą. Kadangi aš dėjau razinų ir ant viršaus dar pyliau vanilinį padažiuką, cukraus įbėriau vos porą šaukštų).
3. Į "gogel-mogel" masę sudedame varškę, išbrinkusius manus, supilame aliejų (arba dedame sviestą). Viską gerai išmaišome ar net suplakame.
4. Baltymus išplakame iki putų ir dedame į pasigamintą masę. Sudedame razinas ir atsargiai viską išmaišome. Išklojame skardą kepimo popieriumi ar folija, supilame tešlą ir kepame kol paviršius lengvai paruduoja.
Prieš valgant būtina palaukti kol praauš. Skanauti vieną, su uogiene, sirupu, ledais ar vaniliniu padažu (rekomenduoju). Skanaus!
2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis
Vanilinis padažas
Čia parašau tik patį principą kaip dariau padažiuką. Kiekius labai apytiksliai irgi surašau. Jeigu jau sumąstysit pasigamint, tai pagal situaciją matysit ar tirštesnio norisi, ar saldesnio. Atitinkamai reikiamo produkto kiekį padidinsit.
Reikia:
1 kiaušinio trynio
1 st. pieno
2 šaukštų cukraus
vanilino (vanilinio cukraus, sirupo ar kt.)
2 šaukštų miltų
Imame indelį ir kaitiname pieną, tačiau neužviriname. Sudedame cukrų, vaniliną ir toliau kaitiname nuolat maišydami, kol cukrus visiškai ištirps. Atskiriame kiaušinio baltymą ir trynį. Trynį neskubėdami užpilame karštu pienu su priedais, gerai išmaišome ir dedame toliau kaisti ant nedidelės ugnies. Nedideliais kiekiais ir gerai išmaišydami dedame miltus iki padažas įgaus pageidaujamą tirštumą. Siūlau nepatingėti dar kelias minutes pakaitinti ir pamaišyti - padažiukas gausis be jokių gumulėlių ir galėsite jį drąsiai palikti šaldytuve net kelioms dienoms.
Šis padažiukas puikiai tinka prie įvairių pyragų, varškės apkepo. Kai padažas buvo jau pašildytas (beveik parą prastovėjo šaldytuve), tai nebesugebėjau normaliai atskirti skonio, bet vienu metu priminė ir vanilinius ledus, ir kondensuotą pieną. Šiaip... saldumynų mėgėjams tikrai šis padažiukas patiks. Skanaus!
Reikia:
1 kiaušinio trynio
1 st. pieno
2 šaukštų cukraus
vanilino (vanilinio cukraus, sirupo ar kt.)
2 šaukštų miltų
Imame indelį ir kaitiname pieną, tačiau neužviriname. Sudedame cukrų, vaniliną ir toliau kaitiname nuolat maišydami, kol cukrus visiškai ištirps. Atskiriame kiaušinio baltymą ir trynį. Trynį neskubėdami užpilame karštu pienu su priedais, gerai išmaišome ir dedame toliau kaisti ant nedidelės ugnies. Nedideliais kiekiais ir gerai išmaišydami dedame miltus iki padažas įgaus pageidaujamą tirštumą. Siūlau nepatingėti dar kelias minutes pakaitinti ir pamaišyti - padažiukas gausis be jokių gumulėlių ir galėsite jį drąsiai palikti šaldytuve net kelioms dienoms.
Šis padažiukas puikiai tinka prie įvairių pyragų, varškės apkepo. Kai padažas buvo jau pašildytas (beveik parą prastovėjo šaldytuve), tai nebesugebėjau normaliai atskirti skonio, bet vienu metu priminė ir vanilinius ledus, ir kondensuotą pieną. Šiaip... saldumynų mėgėjams tikrai šis padažiukas patiks. Skanaus!
Šokoladiniai keksiukai ir pyragaitis su riešutais
Kažkada užsimaniau saldumyno, o namuose nieko paruošto valgymui neturėjau. Iki parduotuvės eiti irgi patingėjau. Tai apsižiūrėjusi ko turiu sumąsčiau, kad galiu supaprastint truputį "Negriuko" tešlą ir pagaliau išbandyti tas vienkartines formeles keksiukams. Taigi, prireikė:
1,5 st. cukraus
4 šaukštų kakavos
3 šaukštų grietinės
2 šaukštelių kepimo miltelių
3 didelių kiaušinių
200 gr. margarino
1.5 st. miltų
1 šauksto aliejaus
1 saujos migdolų
Ištirpinau margariną, subėriau cukrų, kakavą, aliejų ir maišydama kaitinau iki vientisos masės. Palikau aušti. Atskirai sumaišiau miltus ir kepimo miltelius. Supyliau pasigamintą "karštą šokoladą", išmaišiau. Tada atėjo eilė dėti grietinę, kiaušinių trynius ir susmulkintus riešutus bei vėl viską išmaišyti. Išplakiau kiaušinių baltymus, suverčiau į bendrą puodą, atsargiai išmaišiau ir pyliau į formeles.
Kadangi orkaitė prasta ir šiaip patyrimo virtuvėj trūkumas dar jaučiamas, tai iš dalies keksiukų gavosi skanūs sausainiai (dalis keksiukų ištekėjo iš formų ir truputį perkepė). Kadangi patingėjau antrą skardą keksiukų pilstyti, tai likusią masę supyliau į nedidelę duonos kepimo formą ir tuo pačiu išsikepiau pyragą.
Na taip taip... Truputį gėda čia prisipažinti apie savo nesėkmes virtuvėj, bet gi tam ir mokomės. Svarbiausia, kad finale viskas gavosi labai puikiai: turėjau skanių minkštų keksiukų, lengvai traškių sausainių ir šokoladinį pyragą su riešutais. Pyragą kolegos įvertino labai gerai. Skanaus!
1,5 st. cukraus
4 šaukštų kakavos
3 šaukštų grietinės
2 šaukštelių kepimo miltelių
3 didelių kiaušinių
200 gr. margarino
1.5 st. miltų
1 šauksto aliejaus
1 saujos migdolų
Ištirpinau margariną, subėriau cukrų, kakavą, aliejų ir maišydama kaitinau iki vientisos masės. Palikau aušti. Atskirai sumaišiau miltus ir kepimo miltelius. Supyliau pasigamintą "karštą šokoladą", išmaišiau. Tada atėjo eilė dėti grietinę, kiaušinių trynius ir susmulkintus riešutus bei vėl viską išmaišyti. Išplakiau kiaušinių baltymus, suverčiau į bendrą puodą, atsargiai išmaišiau ir pyliau į formeles.
Kadangi orkaitė prasta ir šiaip patyrimo virtuvėj trūkumas dar jaučiamas, tai iš dalies keksiukų gavosi skanūs sausainiai (dalis keksiukų ištekėjo iš formų ir truputį perkepė). Kadangi patingėjau antrą skardą keksiukų pilstyti, tai likusią masę supyliau į nedidelę duonos kepimo formą ir tuo pačiu išsikepiau pyragą.
Na taip taip... Truputį gėda čia prisipažinti apie savo nesėkmes virtuvėj, bet gi tam ir mokomės. Svarbiausia, kad finale viskas gavosi labai puikiai: turėjau skanių minkštų keksiukų, lengvai traškių sausainių ir šokoladinį pyragą su riešutais. Pyragą kolegos įvertino labai gerai. Skanaus!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
