Pasiknisti mažumytį reikia, bet šiaip pasigaminti labai paprasta. Ir, bent man, kai nedažnai, tai dieviškai skanu. Vaikystę ir mamos virtuvę labai primena.
Reikės:
400 g varškės (vid. riebumo arba riebios)
3-4 šaukštų manų kruopų
2-7 šaukštų cukraus
4 kiaušinių
2 šaukštai aliejaus (arba 3 šaukštai sviesto)
1 st. pieno (dar geriau saldi grietinėlė)
razinų ar kitų pageidaujamų priedų
1. Iš pradžių pasiruošiame manus - juos reikia užpilti grietinėle arba pienu, kad išbrinktų.
2. Atskiriame kiaušinių baltymus. Trynius gerai ištriname su cukrumi. (Cukraus dėti pagal norimą apkepo saldumą. Kadangi aš dėjau razinų ir ant viršaus dar pyliau vanilinį padažiuką, cukraus įbėriau vos porą šaukštų).
3. Į "gogel-mogel" masę sudedame varškę, išbrinkusius manus, supilame aliejų (arba dedame sviestą). Viską gerai išmaišome ar net suplakame.
4. Baltymus išplakame iki putų ir dedame į pasigamintą masę. Sudedame razinas ir atsargiai viską išmaišome. Išklojame skardą kepimo popieriumi ar folija, supilame tešlą ir kepame kol paviršius lengvai paruduoja.
Prieš valgant būtina palaukti kol praauš. Skanauti vieną, su uogiene, sirupu, ledais ar vaniliniu padažu (rekomenduoju). Skanaus!
2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis
2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis
Vanilinis padažas
Čia parašau tik patį principą kaip dariau padažiuką. Kiekius labai apytiksliai irgi surašau. Jeigu jau sumąstysit pasigamint, tai pagal situaciją matysit ar tirštesnio norisi, ar saldesnio. Atitinkamai reikiamo produkto kiekį padidinsit.
Reikia:
1 kiaušinio trynio
1 st. pieno
2 šaukštų cukraus
vanilino (vanilinio cukraus, sirupo ar kt.)
2 šaukštų miltų
Imame indelį ir kaitiname pieną, tačiau neužviriname. Sudedame cukrų, vaniliną ir toliau kaitiname nuolat maišydami, kol cukrus visiškai ištirps. Atskiriame kiaušinio baltymą ir trynį. Trynį neskubėdami užpilame karštu pienu su priedais, gerai išmaišome ir dedame toliau kaisti ant nedidelės ugnies. Nedideliais kiekiais ir gerai išmaišydami dedame miltus iki padažas įgaus pageidaujamą tirštumą. Siūlau nepatingėti dar kelias minutes pakaitinti ir pamaišyti - padažiukas gausis be jokių gumulėlių ir galėsite jį drąsiai palikti šaldytuve net kelioms dienoms.
Šis padažiukas puikiai tinka prie įvairių pyragų, varškės apkepo. Kai padažas buvo jau pašildytas (beveik parą prastovėjo šaldytuve), tai nebesugebėjau normaliai atskirti skonio, bet vienu metu priminė ir vanilinius ledus, ir kondensuotą pieną. Šiaip... saldumynų mėgėjams tikrai šis padažiukas patiks. Skanaus!
Reikia:
1 kiaušinio trynio
1 st. pieno
2 šaukštų cukraus
vanilino (vanilinio cukraus, sirupo ar kt.)
2 šaukštų miltų
Imame indelį ir kaitiname pieną, tačiau neužviriname. Sudedame cukrų, vaniliną ir toliau kaitiname nuolat maišydami, kol cukrus visiškai ištirps. Atskiriame kiaušinio baltymą ir trynį. Trynį neskubėdami užpilame karštu pienu su priedais, gerai išmaišome ir dedame toliau kaisti ant nedidelės ugnies. Nedideliais kiekiais ir gerai išmaišydami dedame miltus iki padažas įgaus pageidaujamą tirštumą. Siūlau nepatingėti dar kelias minutes pakaitinti ir pamaišyti - padažiukas gausis be jokių gumulėlių ir galėsite jį drąsiai palikti šaldytuve net kelioms dienoms.
Šis padažiukas puikiai tinka prie įvairių pyragų, varškės apkepo. Kai padažas buvo jau pašildytas (beveik parą prastovėjo šaldytuve), tai nebesugebėjau normaliai atskirti skonio, bet vienu metu priminė ir vanilinius ledus, ir kondensuotą pieną. Šiaip... saldumynų mėgėjams tikrai šis padažiukas patiks. Skanaus!
Šokoladiniai keksiukai ir pyragaitis su riešutais
Kažkada užsimaniau saldumyno, o namuose nieko paruošto valgymui neturėjau. Iki parduotuvės eiti irgi patingėjau. Tai apsižiūrėjusi ko turiu sumąsčiau, kad galiu supaprastint truputį "Negriuko" tešlą ir pagaliau išbandyti tas vienkartines formeles keksiukams. Taigi, prireikė:
1,5 st. cukraus
4 šaukštų kakavos
3 šaukštų grietinės
2 šaukštelių kepimo miltelių
3 didelių kiaušinių
200 gr. margarino
1.5 st. miltų
1 šauksto aliejaus
1 saujos migdolų
Ištirpinau margariną, subėriau cukrų, kakavą, aliejų ir maišydama kaitinau iki vientisos masės. Palikau aušti. Atskirai sumaišiau miltus ir kepimo miltelius. Supyliau pasigamintą "karštą šokoladą", išmaišiau. Tada atėjo eilė dėti grietinę, kiaušinių trynius ir susmulkintus riešutus bei vėl viską išmaišyti. Išplakiau kiaušinių baltymus, suverčiau į bendrą puodą, atsargiai išmaišiau ir pyliau į formeles.
Kadangi orkaitė prasta ir šiaip patyrimo virtuvėj trūkumas dar jaučiamas, tai iš dalies keksiukų gavosi skanūs sausainiai (dalis keksiukų ištekėjo iš formų ir truputį perkepė). Kadangi patingėjau antrą skardą keksiukų pilstyti, tai likusią masę supyliau į nedidelę duonos kepimo formą ir tuo pačiu išsikepiau pyragą.
Na taip taip... Truputį gėda čia prisipažinti apie savo nesėkmes virtuvėj, bet gi tam ir mokomės. Svarbiausia, kad finale viskas gavosi labai puikiai: turėjau skanių minkštų keksiukų, lengvai traškių sausainių ir šokoladinį pyragą su riešutais. Pyragą kolegos įvertino labai gerai. Skanaus!
1,5 st. cukraus
4 šaukštų kakavos
3 šaukštų grietinės
2 šaukštelių kepimo miltelių
3 didelių kiaušinių
200 gr. margarino
1.5 st. miltų
1 šauksto aliejaus
1 saujos migdolų
Ištirpinau margariną, subėriau cukrų, kakavą, aliejų ir maišydama kaitinau iki vientisos masės. Palikau aušti. Atskirai sumaišiau miltus ir kepimo miltelius. Supyliau pasigamintą "karštą šokoladą", išmaišiau. Tada atėjo eilė dėti grietinę, kiaušinių trynius ir susmulkintus riešutus bei vėl viską išmaišyti. Išplakiau kiaušinių baltymus, suverčiau į bendrą puodą, atsargiai išmaišiau ir pyliau į formeles.
Kadangi orkaitė prasta ir šiaip patyrimo virtuvėj trūkumas dar jaučiamas, tai iš dalies keksiukų gavosi skanūs sausainiai (dalis keksiukų ištekėjo iš formų ir truputį perkepė). Kadangi patingėjau antrą skardą keksiukų pilstyti, tai likusią masę supyliau į nedidelę duonos kepimo formą ir tuo pačiu išsikepiau pyragą.
Na taip taip... Truputį gėda čia prisipažinti apie savo nesėkmes virtuvėj, bet gi tam ir mokomės. Svarbiausia, kad finale viskas gavosi labai puikiai: turėjau skanių minkštų keksiukų, lengvai traškių sausainių ir šokoladinį pyragą su riešutais. Pyragą kolegos įvertino labai gerai. Skanaus!
Spektaklis "Tėtis"
Spektaklį stebėjau su trim draugėm (nei viena dar neturim vaikų), tad nežinau kiek pagrįsta nuomonė apie spektaklį gali būti. Tačiau, trumpai tariant, visai patiko.
Tai monospektaklis. Taip jau nutiko, kad teko stebėti Dariaus Petkevičiaus vaidybą. Pagrindinis ir iš principo vienintelis personažas - jaunas tėtis. Jis prisimena visą ilgą vaikiuko atėjimo į šį pasaulį ir jo pimųjų gyvenimo metų istoriją. Žinoma, viskas matoma pačio tėtuko akimis. Sunku patikėti kaip sudėtingai vyrai žiūri į tokius pasikeitimus gyvenime.
Nedrįsčiau sutikti su reklaminiu spektaklio šūkiu - tai nebuvo TOKS galingas humoro užtaisas kaip yra skelbiama. Tačiau lengvai šypsojomės visą spektaklį, retkarčiais nusikvatodamos.
Taigi, norintiems ramaus jaukaus vakaro šiame spektaklyje apsilankyti, manau, verta. Yra žmonių, kuriems apsilankyti būtina: planuojančioms šeimos pagausėjimą, besilaukiančioms ir nelabai seniai kūdikio susilaukusioms poroms. Daugiau apie spektaklį galite pasiskaityti čia. Gero žiūrėjimo!
Tai monospektaklis. Taip jau nutiko, kad teko stebėti Dariaus Petkevičiaus vaidybą. Pagrindinis ir iš principo vienintelis personažas - jaunas tėtis. Jis prisimena visą ilgą vaikiuko atėjimo į šį pasaulį ir jo pimųjų gyvenimo metų istoriją. Žinoma, viskas matoma pačio tėtuko akimis. Sunku patikėti kaip sudėtingai vyrai žiūri į tokius pasikeitimus gyvenime.
Nedrįsčiau sutikti su reklaminiu spektaklio šūkiu - tai nebuvo TOKS galingas humoro užtaisas kaip yra skelbiama. Tačiau lengvai šypsojomės visą spektaklį, retkarčiais nusikvatodamos.
Taigi, norintiems ramaus jaukaus vakaro šiame spektaklyje apsilankyti, manau, verta. Yra žmonių, kuriems apsilankyti būtina: planuojančioms šeimos pagausėjimą, besilaukiančioms ir nelabai seniai kūdikio susilaukusioms poroms. Daugiau apie spektaklį galite pasiskaityti čia. Gero žiūrėjimo!
Spektaklis "Vietų nėra"
Buvau prieš porą dienų kitame spektaklyje, bet susivokiau, kad apie šį jokio viešo atsiliepimo nepalikau. Sąlyginai gal ir gerai, kad taip išėjo - praėjus porai mėnesių prisimeni tik bendrąsias nuotaikas, įspūdį, tad nieko neišplepėsiu, ko neturėčiau.
A.Lebeliūno režisuotame spektaklyje pagrindinį vaidmenį (o tiksliau - visus) atlieka puikus jaunas aktorius Eimutis Kvoščiauskas. Taip, tai monospektaklis. Labai tinkamas ramiam vakaro praleidimui - spektaklis nereikalauja didelio susikaupimo ar žmonijos išlikimo problemų sprendimo.
Taigi, veiksmas vyksta populiaraus Niujorko restorano operatorinėj ar registratūroj (čia ta patalpa, kur sėdi žmogutis prie telefono ir priiminėja užsakymus). Skirtumas toks, kad Semas (pagrindinis personažas) turi ne vieną telefoną. Toli gražu. Nieko keisto, kad kiekvienas telefono aparatas "turi savo personažą". Jeigu neklystu, aktorius spektaklio metu įkūnija net 33 skirtingus personažus. Žiuri, žmogau, ir stebiesi: kaip galima per minutę nepriekaištingai perteikti 3 skirtingų personažų nuotaikas? Įtariu, kad rofesionalumas čia kaltas.
Veiksmas vyksta prieš Kalėdas, todėl natūralu, kad Semas gauna be proto daug įvairiausių skambučių. O ką kalbėti, kai dar kolega į darbą vėluoja? Taigi, tenka suktis iš padėties priimant pačius įvairiausius sprendimus.
Kaip minėjau, spektaklis neįpareigojantis. Labai rekomenduoju jį pasižiūrėti žmonėms, dirbantiems aptarnavimo sferoje. Konkrečiai išskirčiau maitinimo įstaigų darbuotojus bei biurų administratorius. Jums, mielieji, prižadu - bus labai daug ir nuoširdaus juoko. Juk kone kiekvieną situaciją bent dalinai yra tekę išgyventi patiems. Daugiau apie spektaklį galite pasiskaityti čia. Gerų įspūdžių!
A.Lebeliūno režisuotame spektaklyje pagrindinį vaidmenį (o tiksliau - visus) atlieka puikus jaunas aktorius Eimutis Kvoščiauskas. Taip, tai monospektaklis. Labai tinkamas ramiam vakaro praleidimui - spektaklis nereikalauja didelio susikaupimo ar žmonijos išlikimo problemų sprendimo.
Taigi, veiksmas vyksta populiaraus Niujorko restorano operatorinėj ar registratūroj (čia ta patalpa, kur sėdi žmogutis prie telefono ir priiminėja užsakymus). Skirtumas toks, kad Semas (pagrindinis personažas) turi ne vieną telefoną. Toli gražu. Nieko keisto, kad kiekvienas telefono aparatas "turi savo personažą". Jeigu neklystu, aktorius spektaklio metu įkūnija net 33 skirtingus personažus. Žiuri, žmogau, ir stebiesi: kaip galima per minutę nepriekaištingai perteikti 3 skirtingų personažų nuotaikas? Įtariu, kad rofesionalumas čia kaltas.
Veiksmas vyksta prieš Kalėdas, todėl natūralu, kad Semas gauna be proto daug įvairiausių skambučių. O ką kalbėti, kai dar kolega į darbą vėluoja? Taigi, tenka suktis iš padėties priimant pačius įvairiausius sprendimus.
Kaip minėjau, spektaklis neįpareigojantis. Labai rekomenduoju jį pasižiūrėti žmonėms, dirbantiems aptarnavimo sferoje. Konkrečiai išskirčiau maitinimo įstaigų darbuotojus bei biurų administratorius. Jums, mielieji, prižadu - bus labai daug ir nuoširdaus juoko. Juk kone kiekvieną situaciją bent dalinai yra tekę išgyventi patiems. Daugiau apie spektaklį galite pasiskaityti čia. Gerų įspūdžių!
2010 m. rugpjūčio 10 d., antradienis
Cukinijos, pievagrybiai ir...
Kažkur naršydama internete aptikau idėją, kad galima agurotį su pievagrybiais miksuot. Tai bendrąją idėją pasivogus pasigaminau netyčia du skirtingus patiekalus. Visų pirma pasigaminame cukinijų-pievagrybių padažą.
Padažui reikės:
1/3 didelės cukinijos;
300 g pievagrybių;
50 g sviesto;
100 g grietinės;
prieskonių (malto muskato!).
Nulupam cukiniją, supjaustom nedideliais gabalėliais ir metam į sausą keptuvę. Supjaustom ir į tą pačią keptuvę sudedam pievagrybius. Vis pamaišant taip troškinam kol pievagrybiai sukris. Įdedam sviestą, grietinę, suberiam prieskonius, viską labai gerai išmaišome ir dar patroškiname apie 10 min.
1. Makaronai su cukinijų-pievagrybių padažu. Čia jau jokio dviračio galim nebeišradinėti. Paprasčiausiai išsiverdam makaronus kaip mėgstam, uždedam padažo ir galima valgyti. Čia mano klaida buvo, kad neapsižiūrėjau iš anksto kokių makaronų turiu. Spagečiai... nelabai tinka ;)
2. Ryžiai su cukinijų-pievagrybių padažu. Iš vakar likusį padažą pašildžiau, sudėjau išvirtus ir su ciberžole išmaišytus ryžius. Uždėjau dar porą šaukštų grietinės, apšlaksčiau viską sojų padažu. Gerai išmaišiau ir... niam.
Padažui reikės:
1/3 didelės cukinijos;
300 g pievagrybių;
50 g sviesto;
100 g grietinės;
prieskonių (malto muskato!).
Nulupam cukiniją, supjaustom nedideliais gabalėliais ir metam į sausą keptuvę. Supjaustom ir į tą pačią keptuvę sudedam pievagrybius. Vis pamaišant taip troškinam kol pievagrybiai sukris. Įdedam sviestą, grietinę, suberiam prieskonius, viską labai gerai išmaišome ir dar patroškiname apie 10 min.
1. Makaronai su cukinijų-pievagrybių padažu. Čia jau jokio dviračio galim nebeišradinėti. Paprasčiausiai išsiverdam makaronus kaip mėgstam, uždedam padažo ir galima valgyti. Čia mano klaida buvo, kad neapsižiūrėjau iš anksto kokių makaronų turiu. Spagečiai... nelabai tinka ;)
2. Ryžiai su cukinijų-pievagrybių padažu. Iš vakar likusį padažą pašildžiau, sudėjau išvirtus ir su ciberžole išmaišytus ryžius. Uždėjau dar porą šaukštų grietinės, apšlaksčiau viską sojų padažu. Gerai išmaišiau ir... niam.
Paprastoji kopūstienė
Receptukas iš virtuvės pradžiamokslio kokios antros ar trečios pamokos, ale... gal kokiam nabagui fux'iukui ir pravers.
Dideliam puodui sriubos reikės:
4-5 didelių bulvių;
0,5 gūžės vidutinio kopūsto;
2-3 morkų;
lašinukų;
2 svogūnų;
prieskonių.
Imam didelį puodą, truputį daugiau nei iki pusės pripilam vandens. Vandenuką galim iš karto pasūdyti ar įberti sultinio. Kol vanduo užkaista spėjam paeiliui pasiruošti ir į puodą sumesti bulves, morkas, kopūstus ir svogūnus. Atskirai papjaustome truputį lašinukų ir lengvai apkepinam, nusunkiam arba išgriebiam iš keptuvės ir suberiam į puodą. Įberiam mėgstamų prieskonių (lauro lapai, j.pipirai, bazilikas). Verdam kol visos daržovės pakankamai suverda. Labai paprasta, pigu ir skanu. Skanaus!
Dideliam puodui sriubos reikės:
4-5 didelių bulvių;
0,5 gūžės vidutinio kopūsto;
2-3 morkų;
lašinukų;
2 svogūnų;
prieskonių.
Imam didelį puodą, truputį daugiau nei iki pusės pripilam vandens. Vandenuką galim iš karto pasūdyti ar įberti sultinio. Kol vanduo užkaista spėjam paeiliui pasiruošti ir į puodą sumesti bulves, morkas, kopūstus ir svogūnus. Atskirai papjaustome truputį lašinukų ir lengvai apkepinam, nusunkiam arba išgriebiam iš keptuvės ir suberiam į puodą. Įberiam mėgstamų prieskonių (lauro lapai, j.pipirai, bazilikas). Verdam kol visos daržovės pakankamai suverda. Labai paprasta, pigu ir skanu. Skanaus!
2010 m. rugpjūčio 8 d., sekmadienis
Pretendentas (The Pretender)
Na ką, pribaigiau žiūrėt seną gerą serialą, kurio pavadinimą lietuviai, kaip visada, išvertė pažodžiui. Istoriją sudaro 4 sezonai tv serijų ir 2 filmai. Kiek domėjausi, buvo planuota pastatyti net 4 filmus, tačiau filmavimai buvo nutraukti dėl lėšų stygiaus. Na, bent tokie gandai girdimi iki šiol.
Tai vienas intelektualiausių serialų iš mano žiūrėtų. Norėčiau įvertinti maksimaliai, tačiau negaliu - pernelyg netikroviškai atrodo tas Jarod'o nesučiupimas dėl 10 sekundžių pavėlavimo. Ir aišku... kai Lietuvoje ateina naujas žmogus į darbą, tai negali tiesiog paduoti popierių su informacija apie save ir pradėti dirbti. Bet ten juk Amerika - svajonių šalis.
Taigi, vertinu serialą 9/10. Žiūrovams pateikta istorijos pabaiga netenkina - pernelyg daug neaiškumų paliekama.
Siūlau žiūrėti žmonėms, kurie mėgsta šiek tiek pamąstyti ir kuriems kartais būna įdomūs realiam gyvenime visiškai nereikšmingi moksliniai faktai. Ir ta frazė, kad "Centre juk niekas nemiršta" sąlyginai yra tiesa.
Ai, dar vienas faktas... čia turbūt bobiškom akim žiūrint taip gaunasi, ale... sugebėjau ašaras nubraukt bent kas antroj serijoj. :D Taigi, puikus veiksmo serialas apie gerą žmogų. Skanaus žiūrėjimo.
Tai vienas intelektualiausių serialų iš mano žiūrėtų. Norėčiau įvertinti maksimaliai, tačiau negaliu - pernelyg netikroviškai atrodo tas Jarod'o nesučiupimas dėl 10 sekundžių pavėlavimo. Ir aišku... kai Lietuvoje ateina naujas žmogus į darbą, tai negali tiesiog paduoti popierių su informacija apie save ir pradėti dirbti. Bet ten juk Amerika - svajonių šalis.
Taigi, vertinu serialą 9/10. Žiūrovams pateikta istorijos pabaiga netenkina - pernelyg daug neaiškumų paliekama.
Siūlau žiūrėti žmonėms, kurie mėgsta šiek tiek pamąstyti ir kuriems kartais būna įdomūs realiam gyvenime visiškai nereikšmingi moksliniai faktai. Ir ta frazė, kad "Centre juk niekas nemiršta" sąlyginai yra tiesa.
Ai, dar vienas faktas... čia turbūt bobiškom akim žiūrint taip gaunasi, ale... sugebėjau ašaras nubraukt bent kas antroj serijoj. :D Taigi, puikus veiksmo serialas apie gerą žmogų. Skanaus žiūrėjimo.
Šalta pomidorų sriuba
Karštą vasaros dieną puikiai atgaivino šalta pomidorienė. Prireikė:
5 pomidorų;
1 agurko;
1 svogūno;
0,5 citrinos;
1 paprikos;
4 skiltelių česako;
3 kiaušinių;
6 riekių baltos duonos;
prieskonių.
Pomidorus nuplikome verdančiu vandeniu ir nulupame odeles. Agurką, paprikas, svogūną pasmulkiname, česnaką sutriname. Imame pusę citrinos, nulupame odą, išspaudžiame sultis ir pasmulkiname. Viską dedame į vieną indą ir gerai sutriname blenderiu. Ruošiant šią masę išverdame kiaušinius ir sausoje keptuvėje pakrudiname duoną. Į sriubą sudedame mėgiamus prieskonius, įpjaustome kiaušinį ir galime patiekti. Norint aštresnio varianto reikėtų įdėti čili pipiriuką, jelapeno ar įpilti aštraus pipirų padažo. Skanaus!
5 pomidorų;
1 agurko;
1 svogūno;
0,5 citrinos;
1 paprikos;
4 skiltelių česako;
3 kiaušinių;
6 riekių baltos duonos;
prieskonių.
Pomidorus nuplikome verdančiu vandeniu ir nulupame odeles. Agurką, paprikas, svogūną pasmulkiname, česnaką sutriname. Imame pusę citrinos, nulupame odą, išspaudžiame sultis ir pasmulkiname. Viską dedame į vieną indą ir gerai sutriname blenderiu. Ruošiant šią masę išverdame kiaušinius ir sausoje keptuvėje pakrudiname duoną. Į sriubą sudedame mėgiamus prieskonius, įpjaustome kiaušinį ir galime patiekti. Norint aštresnio varianto reikėtų įdėti čili pipiriuką, jelapeno ar įpilti aštraus pipirų padažo. Skanaus!
2010 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis
Lazanija su mėsa
Tai mano vienas labiau mėgstmų patiekalų. Aš dažniausiai renkuosi jautieną arba jautienos-kiaulienos mišinį, bet paskutinį kartą su kiauliena dariau ir viskas puikiai gavosi. Pirštukus net ir tėveliai būtų laižęsi, jeigu pirštais valgę būtumėm.
Taigi, 6 porcijoms jums reikės:
lazanijos lakštų;
~700 g maltos mėsos;
2-3 didelių svogūnų;
200-300 ml pomidorų padažo arba kečupo;
200 g grietinės (nebūtina);
100-200 g tarkuoto fermentinio sūrio;
trupučio sviesto, prieskonių.
1 žingsnis. Maltą mėsą dedame į sausą keptuvę ir kepinam ant vidutinės ugnies. Kai mėsytė kepa neskubant supjaustom svogūnus, sudedame į tą pačią keptuvę. Viską pabarstome mėgiamais prieskoniais, gerai išmaišome ir laukiame kol mėsa iškeps. Kas kelias minutes siūlau "padaužyti" faršo gabaliukus mentele, kad faršas būtų birus, nesulipęs į gumulus.
2 žingsnis. Mėsytė beveik paruošta. Tereikia supilti pusę kiekio pomidorų padažo, grietinę ir viską išmaišyti - turim gauti mėsos padažą.
3 žingsnis. Baigiant ruošti mėsą užviriname nedidelį kiekį vandens makaronų lakštų apvirimui. Galim pradėti sluoksniuoti lazaniją.
Skardos dugną patepame sviestu ar įpilame kelis lašus aliejaus. Visą dugną padengiame vienu sluoksniu apvirtų lakštų. Juos, ypač jų kraštus ištepame kečupu ir dedame sluoksnį paruoštos mėsos. Mėsos nereikia idealiai be tarpų paskleisti, nes lazaniją darysime iš 3-4 sluoksnių. Uždedame pagal norą dar 2-3 sluoksnius.
Baigus sluoksniuoti viršuje paliekame mėsą, ne lakštus, ir dedame į jau įkaitintą ~180 laipsnių orkaitę.
4 žingsnis. Orkaitėje lazaniją kepame apie 15-20 min. - pastebėjus, kad jau "čirška" reikia dar pakepti apie 10 min. Trumpam ištraukiam skardas ir lazaniją apibarstom sutarkuotu sūriu.
5 žingsnis. Pakepame lazaniją dar apie 10 minučių ir jau galima valgyti. Skanaus!
Taigi, 6 porcijoms jums reikės:
lazanijos lakštų;
~700 g maltos mėsos;
2-3 didelių svogūnų;
200-300 ml pomidorų padažo arba kečupo;
200 g grietinės (nebūtina);
100-200 g tarkuoto fermentinio sūrio;
trupučio sviesto, prieskonių.
1 žingsnis. Maltą mėsą dedame į sausą keptuvę ir kepinam ant vidutinės ugnies. Kai mėsytė kepa neskubant supjaustom svogūnus, sudedame į tą pačią keptuvę. Viską pabarstome mėgiamais prieskoniais, gerai išmaišome ir laukiame kol mėsa iškeps. Kas kelias minutes siūlau "padaužyti" faršo gabaliukus mentele, kad faršas būtų birus, nesulipęs į gumulus.
2 žingsnis. Mėsytė beveik paruošta. Tereikia supilti pusę kiekio pomidorų padažo, grietinę ir viską išmaišyti - turim gauti mėsos padažą.
3 žingsnis. Baigiant ruošti mėsą užviriname nedidelį kiekį vandens makaronų lakštų apvirimui. Galim pradėti sluoksniuoti lazaniją.
Skardos dugną patepame sviestu ar įpilame kelis lašus aliejaus. Visą dugną padengiame vienu sluoksniu apvirtų lakštų. Juos, ypač jų kraštus ištepame kečupu ir dedame sluoksnį paruoštos mėsos. Mėsos nereikia idealiai be tarpų paskleisti, nes lazaniją darysime iš 3-4 sluoksnių. Uždedame pagal norą dar 2-3 sluoksnius.
Baigus sluoksniuoti viršuje paliekame mėsą, ne lakštus, ir dedame į jau įkaitintą ~180 laipsnių orkaitę.
4 žingsnis. Orkaitėje lazaniją kepame apie 15-20 min. - pastebėjus, kad jau "čirška" reikia dar pakepti apie 10 min. Trumpam ištraukiam skardas ir lazaniją apibarstom sutarkuotu sūriu.
5 žingsnis. Pakepame lazaniją dar apie 10 minučių ir jau galima valgyti. Skanaus!
2010 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis
Beveik guminukai
Aptikau receptuką. Paprasto, pigaus ir greit pagaminamo skanumyno. Kad neapkaltintų autorinių teisių nepaisymais, tai link'as čia. Minimalius pakeitimus darau po pabandymo. Tai reikės:
1 pak. želė
1 a.šaukšt. su kaupu citrinos rūgšties
4 šaukštų cukraus
1 stiklinės vandens
4 šaukštų želatinos
Puode abrinkinam želatiną, puodą dedam ant silpnos ugnies, sumetam viską kas likę ir maišom palengva šildydami kol lieka vientisa masė. Pilam į formą ir laukiam kol sustings. Formą patarčiau išklot maistine plėvėle, kad po to už kraštų paėmus lengvai išsiimtų viskas.
Taigi, pjaustėsi sunkiai, nes lipo prie peilio. Cukraus pudra apibarsčiau - iš karto ištirpo. Kramtėsi... įdomiai. Man pačiai rūgštumo ir guminukiško tąsumo pritrūko. (Tai čia parašiau jau padidintą dozę citrinos rūgšties). Mamai rūgštumo irgi pritrūko, bet ji visvien sėkmingai didžiąją dalį guminukų įveikė. O ką? vienas sveikiausių saldumynų. Kad ir keistokas, bet, visgi, neblogas gavosi. Dabar tik belieka dilema kaip tąsumą padidinti. Matyt, teks greitu laiku vėl pasigaminti. Skanaus!
1 pak. želė
1 a.šaukšt. su kaupu citrinos rūgšties
4 šaukštų cukraus
1 stiklinės vandens
4 šaukštų želatinos
Puode abrinkinam želatiną, puodą dedam ant silpnos ugnies, sumetam viską kas likę ir maišom palengva šildydami kol lieka vientisa masė. Pilam į formą ir laukiam kol sustings. Formą patarčiau išklot maistine plėvėle, kad po to už kraštų paėmus lengvai išsiimtų viskas.
Taigi, pjaustėsi sunkiai, nes lipo prie peilio. Cukraus pudra apibarsčiau - iš karto ištirpo. Kramtėsi... įdomiai. Man pačiai rūgštumo ir guminukiško tąsumo pritrūko. (Tai čia parašiau jau padidintą dozę citrinos rūgšties). Mamai rūgštumo irgi pritrūko, bet ji visvien sėkmingai didžiąją dalį guminukų įveikė. O ką? vienas sveikiausių saldumynų. Kad ir keistokas, bet, visgi, neblogas gavosi. Dabar tik belieka dilema kaip tąsumą padidinti. Matyt, teks greitu laiku vėl pasigaminti. Skanaus!
2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis
"Homemade" mašiniuko TIŪNINGAS (foto)
Na va. Iš po atostogų su naujienom visokiom aš. Viena jų - savadarbis koltuko "pagražinimas". Nežinau net kodėl taip nutiko. Po teisybei... kažkada susapnavau, kad taip panašiai mažylė atrodyt turėtų. Sapnavau 2 kartus. Ženklas turbūt. Ir šiaip per 2 savaites atostogų niekaip neprisiruošiau to pati padaryt. Normaliai servise sutvarkyt irgi susivėlinau - ten atostogų savaitę paskelbė. Tai jau antras ženklas. O kai susiklostė reikalai taip, kad į "Tamstos" fest'ą nebeišvažiavau, tai čia jau buvo ženklas NR. 3. Tai dabar ir nebežinau ar dėl ženklų, ar dėl taupumo rėžimo, ar dėl kūrybinės energijos pertekliaus ėmiausi šito reikalo.
Ir ką čia žmogus pakovosi prieš lemtį. Teko imtis realių veiksmų. Tik aš višta perekšlė nesumąsčiau prieš viską pradedant foto padaryt. Taigi, istorija pateikiama mini foto reportažo formatu :D
1 žingsnis. Apsilupinėję dažai kiek įmanoma nulaupomi tečiaus atsuktuvu.
2 žingsnis. Kad nebūtų "atbrizgusių" kraštų pašlifuojam viską kažkokiu nežinomo pavadinimo aparatu. Irgi iš tečiaus gavau. Su šitu dirbt baisu buvo. Jis labai ūžia, sukasi kažkok švitrometalinis ratukas ir labai lengvai ne tik dažus, bet ir bamperio plastiką naikina :D
3 žingsnis. Numatom būsimo piešinio formą ir padengiam vienu sluoksniu dažų - suveikė vietoj nugruntavimo.
4 žingsnis. Tapymas.
5 žingsnis. Finalas. Mašiniukas, sėkmingai per nesveiką liūtį parvarytas sostinėn, džiugina mano širdį.
Ir ką čia žmogus pakovosi prieš lemtį. Teko imtis realių veiksmų. Tik aš višta perekšlė nesumąsčiau prieš viską pradedant foto padaryt. Taigi, istorija pateikiama mini foto reportažo formatu :D
1 žingsnis. Apsilupinėję dažai kiek įmanoma nulaupomi tečiaus atsuktuvu.
2 žingsnis. Kad nebūtų "atbrizgusių" kraštų pašlifuojam viską kažkokiu nežinomo pavadinimo aparatu. Irgi iš tečiaus gavau. Su šitu dirbt baisu buvo. Jis labai ūžia, sukasi kažkok švitrometalinis ratukas ir labai lengvai ne tik dažus, bet ir bamperio plastiką naikina :D
3 žingsnis. Numatom būsimo piešinio formą ir padengiam vienu sluoksniu dažų - suveikė vietoj nugruntavimo.
4 žingsnis. Tapymas.
5 žingsnis. Finalas. Mašiniukas, sėkmingai per nesveiką liūtį parvarytas sostinėn, džiugina mano širdį.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
