Makaronai su dilgėlių pesto

Iš karto turiu už idėją padėkot "Septyniem virtieniam" dėl pasiūlyto dilgėlių pesto receptuko.
Aišku, kaip ir visada viską žmogus prisitaiko sau, kad patogu būtų, taip ir šį kartelį mažumytis pakitimų atsirado.

Pesto prireikė:
Puodo nesuspaustų šviežių dilgėlių lapų (puodas įtariu kokių 2 l talpos)
1 citrinos
2 skiltelių česnako
saujos saulėgrąžų
saulėgrąžų aliejaus
100 g fermentinio sūrio
petražolių, prieskonių

Dilgėles užpyliau verdančiu vandeniu, nukošiau, įmečiau petruškas ir viską pasmulkinau trinuvu. Saulėgrąžas lenvai pakepinau aliejuje, patraiškiau kočėlu - norėjau, kad gabaliukai jaustųsi. Česnaką ir sūrį sutryniau česnako spaudykle. Viską sumečiau į bendrą puodą, įbėriau druskytės, pipiriukų ir maltų lauro lapų. Išspaudžiau citriną ir jos smulkius gabaliukus įmečiau į tą patį puodą. Įpyliau dar porą šaukštų aliejaus ir va kas gavosi:


Tą vakarą rimtai valgyti jau buvo pernelyg vėlu, tai sudėjau viską į stiklainiuką ir įmečiau nakčiai į šaldytuvą. Kitą vakarą sėkmingai išsiviriau spagečių, sumaišiau su pesto ir.... niam. Skanaus!